Pokalbis su savo vaiku apie tabako, alkoholio, narkotikų vartojimą nebus paprastas, todėl verta jam pasiruošti. Pokalbį suplanuokite iš anksto, nepradėkite netikėtai, pavyzdžiui, kilus konfliktinei situacijai. Nuspręskite, kas jame dalyvaus: ar tik Jūs su vaiku, ar ir kitas suaugęs žmogus, kuriuo Jūsų atžala pasitiki (tėtis, seneliai, teta, mokytoja ar kt.). Prieš pokalbį, užsitikrinkite, kad Jūsų ir kitų dalyvaujančiųjų požiūriai sutaptų. Gerai apmąstykite tinkamiausią laiką ir vietą.

Mokslinių tyrimų duomenimis kasdien surūkius 3-4 kanapių suktines yra daroma tokia pat žala kaip kasdien surūkius 20 įprastų tabako cigarečių.

Nors tėvai ir nėra visagaliai, jie vis tiek daro įtaką vaikų sprendimams nevartoti kanapių. Pavyzdžiui, paaugliai, manantys, kad jų tėvai tikrai nepritars jų sprendimui vartoti kanapes, 5 kartus rečiau išbando šią narkotinę medžiagą negu tie, kurie mano, kad jų tėvai labai neprieštarautų tam. Tad tėvų įsitikinimai ir veiksmai yra labai svarbūs kovojant su jaunimo narkotikų vartojimu.

Paleisti. Paaugliai stačia galva neria į suaugusiųjų pasaulį, kuriame (o siaube!) tiek daug pagundų ir klystkelių. Todėl suprantama, kad rūpestingi ir mylintys tėvai nori savo vaiką kuo ilgiau apsaugoti. Visgi perdėta globa ir kontrolė padaro meškos paslaugą. Vaikai, priešindamiesi tam, arba renkasi kraštutinumus (bėgimas iš namų, anoreksija ar bandymas nusižudyti), arba taip ir lieka visam laikui priklausomi nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų. Tėvams rasti aukso vidurį išties nelengva. Visgi brandžiai meile mylimi vaikai paleidžiami. Jausdami tėvų meilę ir nustatytas ribas, paaugliai patys turi turėti galimybių priimti vis daugiau sprendimų ir prisiimti atsakomybę už jų pasekmes.

Netiesa, jog kanapių rūkymas kelia mažesnį pavojų sveikatai nei tabako gaminių vartojimas. Kanapes vartojant ilgesnį laiką taip pat kaip ir vartojant įprastas tabako cigaretes vystosi priklausomybė. Vartojant kanapes didėja rizika, kad paauglys pradės piktnaudžiauti ir kitais narkotikais, pvz. kokainu, LSD, heroinu. Nuolat kanapes vartojančius asmenis kamuoja tokie patys kvėpavimo sutrikimai kaip rūkančius tabaką: kosulys, bronchitas, plaučių infekcijos, padidėja plaučių vėžio rizika.

Nebūtinai. Minėti požymiai iš tiesų turėtų atkreipti tėvų dėmesį. Tačiau tai neturi būti priežastis užsipulti savo atžalą. Dauguma požymių yra netiesioginiai ir dar neįrodo, kad Jūsų vaikas tikrai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Tai turėtų būti priežastis atviram pokalbiui su vaiku apie tai, ką matote, bet ne kaltinimai.

Svarbu kalbėtis su vaikais, kaip ir dėl ko jie nori leisti laisvalaikį, kokią veiklą ar būrelius rinktis. Pačių vaikų apsisprendimas lemia didesnę motyvaciją ir pasitenkinimą konkrečia veikla.

Pradėkite savo sakinius „aš norėčiau“, „aš tikiuosi“ ir panašiai, o ne „tu turi“ arba „tu klausyk“. Tada pašnekovas jausis mažiau puolamas. Taigi tikėtina, kad ir patys būsite mažiau puolami esant konfliktinei situacijai.

Itin paplitęs įsitikinimas, kad vartoti alkoholį yra normalu, įprasta. O žalą alkoholis sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba susivaldyti jį vartodami. Tačiau tyrimai rodo, kad kuo jaunesniame amžiuje žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jis gers dažnai, gausiai, stipresnius alkoholinius gėrimus ir turės problemų dėl alkoholio vartojimo.

Svarbu reaguoti į pasikeitusias nuotaikas. Tai gali būti vienas iš signalų, kad kažkas negerai. Be to, taip parodote vaikui, kad jis Jums rūpi. Klausimai „Kas tau yra?“ arba „Kodėl tu visada nepatenkintas?“ gali būti suvokti kaip priekaištas, venkite jų.

Būtent padrąsinimai svarbūs vaikui. Jie ne tik skatina džiaugtis pasiektu rezultatu, bet bandyti ne vieną kartą, dėti daugiau pastangų jo siekiant. Padrąsindami vaiką, ugdysite jo drąsą ir pasitikėjimą savimi.

Tam, kad būtumėme geri tėvai, toli gražu neprivalome tenkinti visų vaikų užgaidų. Tačiau svarbu suprasti, ką vaikui reiškia vienas ar kitas norimas daiktas. Ir jei šis daiktas tikrai svarbus, reikia padėti vaikui rasti būdų, ką jis pats galėtų padaryti, kad įsigytų norimą daiktą. Taip ugdysime vaiko atsakomybės jausmą.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo draudimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus.

Nėra saugaus suvartojamo alkoholio kiekio paauglio organizmui. Paauglystėje organizmas ypač jautrus alkoholio poveikiui. Net nedideli alkoholio kiekiai gali neigiamai paveikti paauglio organizmo vystymosi procesus, pavyzdžiui, smegenų vystymąsi.

Mitas. Paaugliai tikrai siekia atrasti save atsiskirdami nuo tėvų ir bendraudami su sau lygiais. Tėvai gali jaustis visai atstumti. Anksčiau tai, ką jie sakė ir darė, vaikui buvo didžiausias autoritetas, o dabar – kartais kaip tuščia vieta. Visgi svarbiausia, kad, jausdami paauglio atstūmimą, tėvai patys jo neatstumtų. Jis maištaudamas galės sėkmingai pereiti į suaugusiųjų pasaulį tik tada, kai jaus besąlygišką Jūsų priėmimą, kai visada suvoks: „Kad ir koks būčiau, esu mylimas“. Esate jo saugumo pamatas, todėl įtaką, kad ir nebe tokią akivaizdžią, neišvengiamai darote.

Pozityvi tėvystė – tai vaikų auginimo filosofija, kuri didelį dėmesį skiria vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymui. Pagrindinė pozityviosios tėvystės idėja – išugdyti geriausias vaiko savybes ir padėti jam atskleisti savo galimybes, kad užaugęs jis gebėtų visiškai save realizuoti.

Nors ne visis kanapes vartojantys asmenys tampa nuo jų priklausomi, bet priklausomybės nuo šios psichoaktyviosios medžiagos gydymas trunka ilgiausiai. Be to, kuo anksčiau pradedama vartoti kanapes, tuo didesnė priklausomybės tikimybė.

Kanapės turi daug „vardų“: galite išgirsti jas vadinant žole, marihuana, šienu, kasiaku, suktine, pychu, maryte, Meri Džein, gandža, džointu ir t.t. Stipresnė kanapių forma vadinama hašišu.

Mokslininkai išskiria tris grupes asmenų, kuriems kanapių vartojimas yra ypač žalingas. Tai nėščios moterys, asmenys, turintys polinkį į psichikos sutrikimus (pvz., kai šeimoje ar giminėje yra sirgusių depresija ar šizofrenija) ir jaunimas iki 20 m. amžiaus. Pastarųjų smegenys dar vystosi, todėl yra pažeidžiamos.

Paaugliams svarbu mokytis kurti ir palaikyti santykius su įvairiais bendraamžiais ir už mokyklos ribų, todėl svarbu sudaryti tam sąlygas. Tačiau taip pat svarbu žinoti, kur ir su kuo laiką leidžia Jūsų vaikas. Parodykite savo vaikui, kad domitės juo ir jo draugais.

Nesiūlykite paaugliui vartoti alkoholį ar tabaką kartu su Jumis ar Jums matant. Netiesa, kad taip paauglys geriau išmoks „saugiai“ vartoti minėtas medžiagas.
Dalis tėvų atlaidžiai žiūri į savo vaikus, kartu su jais ragaujančius alkoholinius gėrimus. Yra manančių, kad taip vaikai išmoks vartoti alkoholį atsakingai. Pasirodo, kad tie vaikai, kurių tėvai niekada neleidžia jiems išgerti, iš tikrųjų suvartoja trigubai mažiau alkoholio nei tie vaikai, kurių tėvai dažnai leidžia paragauti alkoholinių gėrimų.

Pasikalbėti apie Jūsų atžalą užgriuvusią problemą ir apie kitus šeimoje kylančius sunkumus galima telefonu su emocinę paramą ir informaciją teikiančiomis linijomis. Tai gali būti „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, „Vilties linija“. Patariame kreiptis į Jūsų miesto, rajono psichikos sveikatos centrą arba priklausomybės ligų centrą. Specialistai, išklausę Jūsų problemą, suteiks reikalingą informaciją. Socialinę ir psichologinę pagalbą vaikams teikia ir savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos, švietimo ir globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai, psichologai.

Per daug atlaidžių, mažai prižiūrinčių ar nepadedančių tėvų vaikai ne tik dažniau vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, bet ir sunkiau nustoja jas vartoti. Meilė, dėmesys ir palaikymas šeimoje labai sumažina pavojų, kad atžala pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

Tokius klausimus svarbu iš anksto aptarti su paaugliais ir nepalikti jų savieigai. Taip pat verta prisiminti, kad pagal Lietuvos įstatymą už alkoholio pardavimą ar kitokį perdavimą nepilnamečiui, taip pat už nepilnamečių girdymą yra baudžiama administracine bauda. Taigi šioje situacijoje tampate atsakingi ne vien už savo vaiką, bet ir už jo gimtadienio svečius.

Psichoaktyviosios arba psichiką veikiančios medžiagos – medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką, sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę. Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos ne tik narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir alkoholis, tabakas, kofeinas bei lakiosios medžiagos.

Vienas iš pagrindinių paauglystės laikotarpio uždavinių yra atsakyti sau į klausimą „Kas aš esu?“ ir atsiskirti nuo tėvų. Šių tikslų pasiekimas nebūtinai sutampa su objektyviais įvykiais (pilnametyste, baigus mokyklą). Kadangi XXI a. dėl nuomonių ir vertybių įvairovės šiems uždaviniams reikia daugiau laiko, pastebime, kad paauglystės laikotarpis tampa ilgesnis.

Paprastai jaunimas vartoja kanapes, nes jos sukelia euforiją, linksmumą, atsipalaidavimą, neįprastus pojūčius: vaizdai ar garsai atrodo kitokie, spalvos atrodo ryškesnės, kyla noras juoktis, išnyksta laiko pojūtis ir t. t. Kitus apima staigus nerimas, baimė, nepasitikėjimas, panika, paranojiškos mintys, kinta seksualumas. Kartais, pavartojus didesnę dozę, gali kilti ūmi psichozė. Tuomet sutrinka pojūčiai ir mintys, kyla haliucinacijos, sunku suvokti, kas esi, sunku susiorientuoti.