paaugliai neretai yra konfliktiški ir mėgstantys rizikuoti: tai, kas anksčiau gąsdino, dabar traukia ir intriguoja. Dėl to bet kuriam paaugliui gali tapti patrauklus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Taigi kalbėtis apie tai būtina! Kuo anksčiau pradėsite kalbėti apie tabako, alkoholio žalą, tuo lengviau bus tęsti šias temas vaikui perkopus paauglystės amžių.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo draudimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus.

Kanapės turi daug „vardų“: galite išgirsti jas vadinant žole, marihuana, šienu, kasiaku, suktine, pychu, maryte, Meri Džein, gandža, džointu ir t.t. Stipresnė kanapių forma vadinama hašišu.

Kanapės – tai narkotinė medžiaga, kuri veikia žmogaus psichiką ir gali iššaukti įvairius sutrikimus. Paprastai jaunimas vartoja kanapes, nes jos sukelia euforiją, linksmumą, atsipalaidavimą, neįprastus pojūčius: vaizdai ar garsai atrodo kitokie, spalvos atrodo ryškesnės, kyla noras juoktis, išnyksta laiko pojūtis ir t. t. Kitus apima staigus nerimas, baimė, nepasitikėjimas, panika, paranojiškos mintys, kinta seksualumas. Kartais, pavartojus didesnę dozę, gali kilti ūmi psichozė. Tuomet sutrinka pojūčiai ir mintys, kyla haliucinacijos, sunku suvokti, kas esi, sunku susiorientuoti. Gali kilti net minčių apie savižudybę.

Tam, kad psichologo pagalba būtų efektyvi, vaikas turi žinoti, kad visa šeima palaiko tokį sprendimą, jam gali reikėti laiko tam pasiruošti. Paauglys yra labiau motyvuotas darbui, jei turėjo galimybę rinktis, kur, į kurį specialistą, kuriuo metu kreiptis.

Vaikai daug išmoksta iš suaugusiųjų. Bandydami slėptis ar meluoti vaikui, apgausime tik patys save. Vaikai jaučia, kai kažkas ne taip. Be to, mokote jį tokio paties elgesio – slapstytis nuo Jūsų. Jei nepavyksta patiems atsisakyti žalingų įpročių, mažiausia, ką galite padaryti, – atvirai kalbėtis apie tai su savo vaiku. Vaikams reikia tinkamo paaiškinimo, ką suaugusieji veikia.

Psichoaktyviosios arba psichiką veikiančios medžiagos – medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką, sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę. Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos ne tik narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir alkoholis, tabakas, kofeinas bei lakiosios medžiagos.

Mitas. Paaugliai tikrai siekia atrasti save atsiskirdami nuo tėvų ir bendraudami su sau lygiais. Tėvai gali jaustis visai atstumti. Anksčiau tai, ką jie sakė ir darė, vaikui buvo didžiausias autoritetas, o dabar – kartais kaip tuščia vieta. Visgi svarbiausia, kad, jausdami paauglio atstūmimą, tėvai patys jo neatstumtų. Jis maištaudamas galės sėkmingai pereiti į suaugusiųjų pasaulį tik tada, kai jaus besąlygišką Jūsų priėmimą, kai visada suvoks: „Kad ir koks būčiau, esu mylimas“. Esate jo saugumo pamatas, todėl įtaką, kad ir nebe tokią akivaizdžią, neišvengiamai darote.

Pasikalbėti apie Jūsų atžalą užgriuvusią problemą ir apie kitus šeimoje kylančius sunkumus galima telefonu su emocinę paramą ir informaciją teikiančiomis linijomis. Tai gali būti „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, „Vilties linija“. Patariame kreiptis į Jūsų miesto, rajono psichikos sveikatos centrą arba priklausomybės ligų centrą. Specialistai, išklausę Jūsų problemą, suteiks reikalingą informaciją. Socialinę ir psichologinę pagalbą vaikams teikia ir savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos, švietimo ir globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai, psichologai.

Netiesa, kad kreipiantis pagalbos į psichikos sveikatos centrą ar priklausomybės ligų centrą, darbuotojai nebūtinai turi užtikrinti konfidencialumą. Konsultacijų metų konfidencialumas garantuojamas, tačiau jeigu norima ir anonimiškumo, tai dažniausia yra mokama paslauga.

Nebūtinai. Minėti požymiai iš tiesų turėtų atkreipti tėvų dėmesį. Tačiau tai neturi būti priežastis užsipulti savo atžalą. Dauguma požymių yra netiesioginiai ir dar neįrodo, kad Jūsų vaikas tikrai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Tai turėtų būti priežastis atviram pokalbiui su vaiku apie tai, ką matote, bet ne kaltinimai.

Itin paplitęs įsitikinimas, kad vartoti alkoholį yra normalu, įprasta. O žalą alkoholis sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba susivaldyti jį vartodami. Tačiau tyrimai rodo, kad kuo jaunesniame amžiuje žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jis gers dažnai, gausiai, stipresnius alkoholinius gėrimus ir turės problemų dėl alkoholio vartojimo.

Vaikui apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis, būtina kviesti pagalbą 112. Vienas žmogus visada turi likti prie vaiko, kol atvyks greitoji pagalba. Atvykusi ji turėtų vaiką nuvežti į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą.

Šis teiginys yra mitas. Kanapių vartojimas ypač pavojingas paauglystėje, kadangi tuo metu aktyviai vystosi paauglio smegenys.

Elektroninėms cigaretėms naudojamo skysčio sudėtyje gali būti nikotino, kuris yra priklausomybę sukelianti psichoaktyvioji medžiaga. El. cigaretėse taip pat galima rasti mažiausiai 10 toksinių medžiagų – įvairių kancerogenų bei etilenglikolį, kuris yra pagrindinė automobilių aušinimo skysčių („antifrizų“) sudedamoji dalis. Rūkant elektronines cigaretes gali pablogėti sveikata – atsirasti galvos skausmas, krūtinės skausmas.

Nors tėvai ir nėra visagaliai, jie vis tiek daro įtaką vaikų sprendimams nevartoti kanapių. Pavyzdžiui, paaugliai, manantys, kad jų tėvai tikrai nepritars jų sprendimui vartoti kanapes, 5 kartus rečiau išbando šią narkotinę medžiagą negu tie, kurie mano, kad jų tėvai labai neprieštarautų tam. Tad tėvų įsitikinimai ir veiksmai yra labai svarbūs kovojant su jaunimo narkotikų vartojimu.

Dažniausiai vaikai klausti apie tai ir domėtis pradeda būdami dar darželinukai. Svarbu su vaikais kalbėtis jiems suprantama kalba ir nepateikti perteklinės informacijos. Daugiau skaitykite pamokoje „Vaikai ir psichoaktyviosios medžiagos: kaip kalbėti apie tai?“

Paprastai jaunimas vartoja kanapes, nes jos sukelia euforiją, linksmumą, atsipalaidavimą, neįprastus pojūčius: vaizdai ar garsai atrodo kitokie, spalvos atrodo ryškesnės, kyla noras juoktis, išnyksta laiko pojūtis ir t. t. Kitus apima staigus nerimas, baimė, nepasitikėjimas, panika, paranojiškos mintys, kinta seksualumas. Kartais, pavartojus didesnę dozę, gali kilti ūmi psichozė. Tuomet sutrinka pojūčiai ir mintys, kyla haliucinacijos, sunku suvokti, kas esi, sunku susiorientuoti.

Svarbu kalbėtis su vaikais, kaip ir dėl ko jie nori leisti laisvalaikį, kokią veiklą ar būrelius rinktis. Pačių vaikų apsisprendimas lemia didesnę motyvaciją ir pasitenkinimą konkrečia veikla.

Mokslinių tyrimų duomenimis kasdien surūkius 3-4 kanapių suktines yra daroma tokia pat žala kaip kasdien surūkius 20 įprastų tabako cigarečių.

Netiesa, jog kanapių rūkymas kelia mažesnį pavojų sveikatai nei tabako gaminių vartojimas. Kanapes vartojant ilgesnį laiką taip pat kaip ir vartojant įprastas tabako cigaretes vystosi priklausomybė. Vartojant kanapes didėja rizika, kad paauglys pradės piktnaudžiauti ir kitais narkotikais, pvz. kokainu, LSD, heroinu. Nuolat kanapes vartojančius asmenis kamuoja tokie patys kvėpavimo sutrikimai kaip rūkančius tabaką: kosulys, bronchitas, plaučių infekcijos, padidėja plaučių vėžio rizika.

Energinių gėrimų sudėtyje yra kofeino, kuris yra psichoaktyvioji medžiaga. Suvartotas per didelis kofeino kiekis gali neigiamai atsiliepti sveikatai. Vartojant kofeiną nuolat ir didesniais kiekiais gali išsivystyti priklausomybė, o nutraukus jo vartojimą – pasireikšti abstinencijos simptomai. Suaugusiems pavojinga iš karto suvartoti daugiau nei 200–500 mg kofeino, o vaikams – daugiau nei 75 mg.

Pradėkite savo sakinius „aš norėčiau“, „aš tikiuosi“ ir panašiai, o ne „tu turi“ arba „tu klausyk“. Tada pašnekovas jausis mažiau puolamas. Taigi tikėtina, kad ir patys būsite mažiau puolami esant konfliktinei situacijai.

Paleisti. Paaugliai stačia galva neria į suaugusiųjų pasaulį, kuriame (o siaube!) tiek daug pagundų ir klystkelių. Todėl suprantama, kad rūpestingi ir mylintys tėvai nori savo vaiką kuo ilgiau apsaugoti. Visgi perdėta globa ir kontrolė padaro meškos paslaugą. Vaikai, priešindamiesi tam, arba renkasi kraštutinumus (bėgimas iš namų, anoreksija ar bandymas nusižudyti), arba taip ir lieka visam laikui priklausomi nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų. Tėvams rasti aukso vidurį išties nelengva. Visgi brandžiai meile mylimi vaikai paleidžiami. Jausdami tėvų meilę ir nustatytas ribas, paaugliai patys turi turėti galimybių priimti vis daugiau sprendimų ir prisiimti atsakomybę už jų pasekmes.

Taisyklės auklėjant vaikus yra reikalingos ir vaikams, ir patiems tėvams.

Nesiūlykite paaugliui vartoti alkoholį ar tabaką kartu su Jumis ar Jums matant. Netiesa, kad taip paauglys geriau išmoks „saugiai“ vartoti minėtas medžiagas.
Dalis tėvų atlaidžiai žiūri į savo vaikus, kartu su jais ragaujančius alkoholinius gėrimus. Yra manančių, kad taip vaikai išmoks vartoti alkoholį atsakingai. Pasirodo, kad tie vaikai, kurių tėvai niekada neleidžia jiems išgerti, iš tikrųjų suvartoja trigubai mažiau alkoholio nei tie vaikai, kurių tėvai dažnai leidžia paragauti alkoholinių gėrimų.

Svarbu gebėti atskirti vaikų norus nuo poreikių. Tikrai ne visi vaikų norai turi būti tenkinami, tačiau sveikai ir laimingai asmenybei vystytis svarbus ne vien fiziologinių, bet ir emocinių poreikių patenkinimas.

Paaugliams svarbu mokytis kurti ir palaikyti santykius su įvairiais bendraamžiais ir už mokyklos ribų, todėl svarbu sudaryti tam sąlygas. Tačiau taip pat svarbu žinoti, kur ir su kuo laiką leidžia Jūsų vaikas. Parodykite savo vaikui, kad domitės juo ir jo draugais.

Receptiniais vaistais piktnaudžiaujantys paaugliai paprastai juos gauna iš draugų ar artimųjų. Tyrimais įrodyta, kad dauguma receptiniais vaistais piktnaudžiavusių abiturientų vaistus gavo už dyką iš draugo ar artimojo; tik nedidelė dalis vaistus gavo užsisakę juos internetu (JAV tyrimų duomenimis).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodeksą.