Netiesa, jog kanapių rūkymas kelia mažesnį pavojų sveikatai nei tabako gaminių vartojimas. Kanapes vartojant ilgesnį laiką taip pat kaip ir vartojant įprastas tabako cigaretes vystosi priklausomybė. Vartojant kanapes didėja rizika, kad paauglys pradės piktnaudžiauti ir kitais narkotikais, pvz. kokainu, LSD, heroinu. Nuolat kanapes vartojančius asmenis kamuoja tokie patys kvėpavimo sutrikimai kaip rūkančius tabaką: kosulys, bronchitas, plaučių infekcijos, padidėja plaučių vėžio rizika.

Netiesa, kad kreipiantis pagalbos į psichikos sveikatos centrą ar priklausomybės ligų centrą, darbuotojai nebūtinai turi užtikrinti konfidencialumą. Konsultacijų metų konfidencialumas garantuojamas, tačiau jeigu norima ir anonimiškumo, tai dažniausia yra mokama paslauga.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo draudimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus.

Nėra saugaus suvartojamo alkoholio kiekio paauglio organizmui. Paauglystėje organizmas ypač jautrus alkoholio poveikiui. Net nedideli alkoholio kiekiai gali neigiamai paveikti paauglio organizmo vystymosi procesus, pavyzdžiui, smegenų vystymąsi.

Pokalbis su savo vaiku apie tabako, alkoholio, narkotikų vartojimą nebus paprastas, todėl verta jam pasiruošti. Pokalbį suplanuokite iš anksto, nepradėkite netikėtai, pavyzdžiui, kilus konfliktinei situacijai. Nuspręskite, kas jame dalyvaus: ar tik Jūs su vaiku, ar ir kitas suaugęs žmogus, kuriuo Jūsų atžala pasitiki (tėtis, seneliai, teta, mokytoja ar kt.). Prieš pokalbį, užsitikrinkite, kad Jūsų ir kitų dalyvaujančiųjų požiūriai sutaptų. Gerai apmąstykite tinkamiausią laiką ir vietą.

Elektroninėms cigaretėms naudojamo skysčio sudėtyje gali būti nikotino, kuris yra priklausomybę sukelianti psichoaktyvioji medžiaga. El. cigaretėse taip pat galima rasti mažiausiai 10 toksinių medžiagų – įvairių kancerogenų bei etilenglikolį, kuris yra pagrindinė automobilių aušinimo skysčių („antifrizų“) sudedamoji dalis. Rūkant elektronines cigaretes gali pablogėti sveikata – atsirasti galvos skausmas, krūtinės skausmas.

Dažniausiai vaikai klausti apie tai ir domėtis pradeda būdami dar darželinukai. Svarbu su vaikais kalbėtis jiems suprantama kalba ir nepateikti perteklinės informacijos. Daugiau skaitykite pamokoje „Vaikai ir psichoaktyviosios medžiagos: kaip kalbėti apie tai?“

Pradėkite savo sakinius „aš norėčiau“, „aš tikiuosi“ ir panašiai, o ne „tu turi“ arba „tu klausyk“. Tada pašnekovas jausis mažiau puolamas. Taigi tikėtina, kad ir patys būsite mažiau puolami esant konfliktinei situacijai.

Paauglystė – tai laikas, kai vaikui svarbu eksperimentuoti. Jūsų užduotis – padėti rasti saugią eksperimentų zoną. Be to, paaugliai yra linkę elgtis impulsyviai – pokalbis apie tam tikro elgesio motyvus padeda labiau susivokti ir apsvarstyti savo sprendimą. Skaitykite daugiau pamokoje „Kodėl paaugliai taip elgiasi?“

Tokius klausimus svarbu iš anksto aptarti su paaugliais ir nepalikti jų savieigai. Taip pat verta prisiminti, kad pagal Lietuvos įstatymą už alkoholio pardavimą ar kitokį perdavimą nepilnamečiui, taip pat už nepilnamečių girdymą yra baudžiama administracine bauda. Taigi šioje situacijoje tampate atsakingi ne vien už savo vaiką, bet ir už jo gimtadienio svečius.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodeksą.

Mitas. Paaugliai tikrai siekia atrasti save atsiskirdami nuo tėvų ir bendraudami su sau lygiais. Tėvai gali jaustis visai atstumti. Anksčiau tai, ką jie sakė ir darė, vaikui buvo didžiausias autoritetas, o dabar – kartais kaip tuščia vieta. Visgi svarbiausia, kad, jausdami paauglio atstūmimą, tėvai patys jo neatstumtų. Jis maištaudamas galės sėkmingai pereiti į suaugusiųjų pasaulį tik tada, kai jaus besąlygišką Jūsų priėmimą, kai visada suvoks: „Kad ir koks būčiau, esu mylimas“. Esate jo saugumo pamatas, todėl įtaką, kad ir nebe tokią akivaizdžią, neišvengiamai darote.

Mokslininkai išskiria tris grupes asmenų, kuriems kanapių vartojimas yra ypač žalingas. Tai nėščios moterys, asmenys, turintys polinkį į psichikos sutrikimus (pvz., kai šeimoje ar giminėje yra sirgusių depresija ar šizofrenija) ir jaunimas iki 20 m. amžiaus. Pastarųjų smegenys dar vystosi, todėl yra pažeidžiamos.

Itin paplitęs įsitikinimas, kad vartoti alkoholį yra normalu, įprasta. O žalą alkoholis sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba susivaldyti jį vartodami. Tačiau tyrimai rodo, kad kuo jaunesniame amžiuje žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jis gers dažnai, gausiai, stipresnius alkoholinius gėrimus ir turės problemų dėl alkoholio vartojimo.

Nebūtinai. Minėti požymiai iš tiesų turėtų atkreipti tėvų dėmesį. Tačiau tai neturi būti priežastis užsipulti savo atžalą. Dauguma požymių yra netiesioginiai ir dar neįrodo, kad Jūsų vaikas tikrai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Tai turėtų būti priežastis atviram pokalbiui su vaiku apie tai, ką matote, bet ne kaltinimai.

Nors ne visis kanapes vartojantys asmenys tampa nuo jų priklausomi, bet priklausomybės nuo šios psichoaktyviosios medžiagos gydymas trunka ilgiausiai. Be to, kuo anksčiau pradedama vartoti kanapes, tuo didesnė priklausomybės tikimybė.

Vienas iš pagrindinių paauglystės laikotarpio uždavinių yra atsakyti sau į klausimą „Kas aš esu?“ ir atsiskirti nuo tėvų. Šių tikslų pasiekimas nebūtinai sutampa su objektyviais įvykiais (pilnametyste, baigus mokyklą). Kadangi XXI a. dėl nuomonių ir vertybių įvairovės šiems uždaviniams reikia daugiau laiko, pastebime, kad paauglystės laikotarpis tampa ilgesnis.

Nors tėvai ir nėra visagaliai, jie vis tiek daro įtaką vaikų sprendimams nevartoti kanapių. Pavyzdžiui, paaugliai, manantys, kad jų tėvai tikrai nepritars jų sprendimui vartoti kanapes, 5 kartus rečiau išbando šią narkotinę medžiagą negu tie, kurie mano, kad jų tėvai labai neprieštarautų tam. Tad tėvų įsitikinimai ir veiksmai yra labai svarbūs kovojant su jaunimo narkotikų vartojimu.

Vartojant kanapes gali išsivystyti priklausomybė. 1 iš 11 kanapes išbandžiusių asmenų tampa nuo jų priklausomi. 1 iš 6 kanapes paauglystėje vartoti pradėjusių asmenų tampa nuo jų priklausomi, o tarp kasdien kanapes vartojančių asmenų priklausomi nuo jų yra 25-50 proc. (JAV duomenimis).

Abstinencijos sindromas – tai būsena, atsirandanti ilgai vartojus alkoholį ar narkotines medžiagas ir staiga nustojus vartoti. Šis sindromas pasireiškia galvos skausmu, neramumu, prakaitavimu, drebuliu.

Svarbu reaguoti į pasikeitusias nuotaikas. Tai gali būti vienas iš signalų, kad kažkas negerai. Be to, taip parodote vaikui, kad jis Jums rūpi. Klausimai „Kas tau yra?“ arba „Kodėl tu visada nepatenkintas?“ gali būti suvokti kaip priekaištas, venkite jų.

Vaikams svarbu, kad abu tėvai jiems siųstų nuoseklią žinią. Taip mes parodome, kad konkreti taisyklė yra tikrai svarbi.

Vaikai daug išmoksta iš suaugusiųjų. Bandydami slėptis ar meluoti vaikui, apgausime tik patys save. Vaikai jaučia, kai kažkas ne taip. Be to, mokote jį tokio paties elgesio – slapstytis nuo Jūsų. Jei nepavyksta patiems atsisakyti žalingų įpročių, mažiausia, ką galite padaryti, – atvirai kalbėtis apie tai su savo vaiku. Vaikams reikia tinkamo paaiškinimo, ką suaugusieji veikia.

Svarbu kalbėtis su vaikais, kaip ir dėl ko jie nori leisti laisvalaikį, kokią veiklą ar būrelius rinktis. Pačių vaikų apsisprendimas lemia didesnę motyvaciją ir pasitenkinimą konkrečia veikla.

Paleisti. Paaugliai stačia galva neria į suaugusiųjų pasaulį, kuriame (o siaube!) tiek daug pagundų ir klystkelių. Todėl suprantama, kad rūpestingi ir mylintys tėvai nori savo vaiką kuo ilgiau apsaugoti. Visgi perdėta globa ir kontrolė padaro meškos paslaugą. Vaikai, priešindamiesi tam, arba renkasi kraštutinumus (bėgimas iš namų, anoreksija ar bandymas nusižudyti), arba taip ir lieka visam laikui priklausomi nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų. Tėvams rasti aukso vidurį išties nelengva. Visgi brandžiai meile mylimi vaikai paleidžiami. Jausdami tėvų meilę ir nustatytas ribas, paaugliai patys turi turėti galimybių priimti vis daugiau sprendimų ir prisiimti atsakomybę už jų pasekmes.

Paprastai jaunimas vartoja kanapes, nes jos sukelia euforiją, linksmumą, atsipalaidavimą, neįprastus pojūčius: vaizdai ar garsai atrodo kitokie, spalvos atrodo ryškesnės, kyla noras juoktis, išnyksta laiko pojūtis ir t. t. Kitus apima staigus nerimas, baimė, nepasitikėjimas, panika, paranojiškos mintys, kinta seksualumas. Kartais, pavartojus didesnę dozę, gali kilti ūmi psichozė. Tuomet sutrinka pojūčiai ir mintys, kyla haliucinacijos, sunku suvokti, kas esi, sunku susiorientuoti.

Tam, kad būtumėme geri tėvai, toli gražu neprivalome tenkinti visų vaikų užgaidų. Tačiau svarbu suprasti, ką vaikui reiškia vienas ar kitas norimas daiktas. Ir jei šis daiktas tikrai svarbus, reikia padėti vaikui rasti būdų, ką jis pats galėtų padaryti, kad įsigytų norimą daiktą. Taip ugdysime vaiko atsakomybės jausmą.

Psichoaktyviosios arba psichiką veikiančios medžiagos – medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką, sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę. Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos ne tik narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir alkoholis, tabakas, kofeinas bei lakiosios medžiagos.

Svarbu gebėti atskirti vaikų norus nuo poreikių. Tikrai ne visi vaikų norai turi būti tenkinami, tačiau sveikai ir laimingai asmenybei vystytis svarbus ne vien fiziologinių, bet ir emocinių poreikių patenkinimas.