Itin paplitęs įsitikinimas, kad vartoti alkoholį yra normalu, įprasta. O žalą alkoholis sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba susivaldyti jį vartodami. Tačiau tyrimai rodo, kad kuo jaunesniame amžiuje žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jis gers dažnai, gausiai, stipresnius alkoholinius gėrimus ir turės problemų dėl alkoholio vartojimo.

Mokslinių tyrimų duomenimis kasdien surūkius 3-4 kanapių suktines yra daroma tokia pat žala kaip kasdien surūkius 20 įprastų tabako cigarečių.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo draudimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus.

Nėra saugaus suvartojamo alkoholio kiekio paauglio organizmui. Paauglystėje organizmas ypač jautrus alkoholio poveikiui. Net nedideli alkoholio kiekiai gali neigiamai paveikti paauglio organizmo vystymosi procesus, pavyzdžiui, smegenų vystymąsi.

Dažniausiai vaikai klausti apie tai ir domėtis pradeda būdami dar darželinukai. Svarbu su vaikais kalbėtis jiems suprantama kalba ir nepateikti perteklinės informacijos. Daugiau skaitykite pamokoje „Vaikai ir psichoaktyviosios medžiagos: kaip kalbėti apie tai?“

Paaugliams svarbu mokytis kurti ir palaikyti santykius su įvairiais bendraamžiais ir už mokyklos ribų, todėl svarbu sudaryti tam sąlygas. Tačiau taip pat svarbu žinoti, kur ir su kuo laiką leidžia Jūsų vaikas. Parodykite savo vaikui, kad domitės juo ir jo draugais.

Energinių gėrimų sudėtyje yra kofeino, kuris yra psichoaktyvioji medžiaga. Suvartotas per didelis kofeino kiekis gali neigiamai atsiliepti sveikatai. Vartojant kofeiną nuolat ir didesniais kiekiais gali išsivystyti priklausomybė, o nutraukus jo vartojimą – pasireikšti abstinencijos simptomai. Suaugusiems pavojinga iš karto suvartoti daugiau nei 200–500 mg kofeino, o vaikams – daugiau nei 75 mg.

Kanapės – tai narkotinė medžiaga, kuri veikia žmogaus psichiką ir gali iššaukti įvairius sutrikimus. Paprastai jaunimas vartoja kanapes, nes jos sukelia euforiją, linksmumą, atsipalaidavimą, neįprastus pojūčius: vaizdai ar garsai atrodo kitokie, spalvos atrodo ryškesnės, kyla noras juoktis, išnyksta laiko pojūtis ir t. t. Kitus apima staigus nerimas, baimė, nepasitikėjimas, panika, paranojiškos mintys, kinta seksualumas. Kartais, pavartojus didesnę dozę, gali kilti ūmi psichozė. Tuomet sutrinka pojūčiai ir mintys, kyla haliucinacijos, sunku suvokti, kas esi, sunku susiorientuoti. Gali kilti net minčių apie savižudybę.

Pasikalbėti apie Jūsų atžalą užgriuvusią problemą ir apie kitus šeimoje kylančius sunkumus galima telefonu su emocinę paramą ir informaciją teikiančiomis linijomis. Tai gali būti „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, „Vilties linija“. Patariame kreiptis į Jūsų miesto, rajono psichikos sveikatos centrą arba priklausomybės ligų centrą. Specialistai, išklausę Jūsų problemą, suteiks reikalingą informaciją. Socialinę ir psichologinę pagalbą vaikams teikia ir savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos, švietimo ir globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai, psichologai.

Tam, kad psichologo pagalba būtų efektyvi, vaikas turi žinoti, kad visa šeima palaiko tokį sprendimą, jam gali reikėti laiko tam pasiruošti. Paauglys yra labiau motyvuotas darbui, jei turėjo galimybę rinktis, kur, į kurį specialistą, kuriuo metu kreiptis.

Pokalbis su savo vaiku apie tabako, alkoholio, narkotikų vartojimą nebus paprastas, todėl verta jam pasiruošti. Pokalbį suplanuokite iš anksto, nepradėkite netikėtai, pavyzdžiui, kilus konfliktinei situacijai. Nuspręskite, kas jame dalyvaus: ar tik Jūs su vaiku, ar ir kitas suaugęs žmogus, kuriuo Jūsų atžala pasitiki (tėtis, seneliai, teta, mokytoja ar kt.). Prieš pokalbį, užsitikrinkite, kad Jūsų ir kitų dalyvaujančiųjų požiūriai sutaptų. Gerai apmąstykite tinkamiausią laiką ir vietą.

Vaikui apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis, būtina kviesti pagalbą 112. Vienas žmogus visada turi likti prie vaiko, kol atvyks greitoji pagalba. Atvykusi ji turėtų vaiką nuvežti į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą.

paaugliai neretai yra konfliktiški ir mėgstantys rizikuoti: tai, kas anksčiau gąsdino, dabar traukia ir intriguoja. Dėl to bet kuriam paaugliui gali tapti patrauklus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Taigi kalbėtis apie tai būtina! Kuo anksčiau pradėsite kalbėti apie tabako, alkoholio žalą, tuo lengviau bus tęsti šias temas vaikui perkopus paauglystės amžių.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodeksą.

Vaikams svarbu, kad abu tėvai jiems siųstų nuoseklią žinią. Taip mes parodome, kad konkreti taisyklė yra tikrai svarbi.

Tam, kad būtumėme geri tėvai, toli gražu neprivalome tenkinti visų vaikų užgaidų. Tačiau svarbu suprasti, ką vaikui reiškia vienas ar kitas norimas daiktas. Ir jei šis daiktas tikrai svarbus, reikia padėti vaikui rasti būdų, ką jis pats galėtų padaryti, kad įsigytų norimą daiktą. Taip ugdysime vaiko atsakomybės jausmą.

Tokius klausimus svarbu iš anksto aptarti su paaugliais ir nepalikti jų savieigai. Taip pat verta prisiminti, kad pagal Lietuvos įstatymą už alkoholio pardavimą ar kitokį perdavimą nepilnamečiui, taip pat už nepilnamečių girdymą yra baudžiama administracine bauda. Taigi šioje situacijoje tampate atsakingi ne vien už savo vaiką, bet ir už jo gimtadienio svečius.

Svarbu reaguoti į pasikeitusias nuotaikas. Tai gali būti vienas iš signalų, kad kažkas negerai. Be to, taip parodote vaikui, kad jis Jums rūpi. Klausimai „Kas tau yra?“ arba „Kodėl tu visada nepatenkintas?“ gali būti suvokti kaip priekaištas, venkite jų.

Elektroninėms cigaretėms naudojamo skysčio sudėtyje gali būti nikotino, kuris yra priklausomybę sukelianti psichoaktyvioji medžiaga. El. cigaretėse taip pat galima rasti mažiausiai 10 toksinių medžiagų – įvairių kancerogenų bei etilenglikolį, kuris yra pagrindinė automobilių aušinimo skysčių („antifrizų“) sudedamoji dalis. Rūkant elektronines cigaretes gali pablogėti sveikata – atsirasti galvos skausmas, krūtinės skausmas.

Nebūtinai. Minėti požymiai iš tiesų turėtų atkreipti tėvų dėmesį. Tačiau tai neturi būti priežastis užsipulti savo atžalą. Dauguma požymių yra netiesioginiai ir dar neįrodo, kad Jūsų vaikas tikrai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Tai turėtų būti priežastis atviram pokalbiui su vaiku apie tai, ką matote, bet ne kaltinimai.

Vaikai daug išmoksta iš suaugusiųjų. Bandydami slėptis ar meluoti vaikui, apgausime tik patys save. Vaikai jaučia, kai kažkas ne taip. Be to, mokote jį tokio paties elgesio – slapstytis nuo Jūsų. Jei nepavyksta patiems atsisakyti žalingų įpročių, mažiausia, ką galite padaryti, – atvirai kalbėtis apie tai su savo vaiku. Vaikams reikia tinkamo paaiškinimo, ką suaugusieji veikia.

Taisyklės auklėjant vaikus yra reikalingos ir vaikams, ir patiems tėvams.

Mokslininkai išskiria tris grupes asmenų, kuriems kanapių vartojimas yra ypač žalingas. Tai nėščios moterys, asmenys, turintys polinkį į psichikos sutrikimus (pvz., kai šeimoje ar giminėje yra sirgusių depresija ar šizofrenija) ir jaunimas iki 20 m. amžiaus. Pastarųjų smegenys dar vystosi, todėl yra pažeidžiamos.

Paleisti. Paaugliai stačia galva neria į suaugusiųjų pasaulį, kuriame (o siaube!) tiek daug pagundų ir klystkelių. Todėl suprantama, kad rūpestingi ir mylintys tėvai nori savo vaiką kuo ilgiau apsaugoti. Visgi perdėta globa ir kontrolė padaro meškos paslaugą. Vaikai, priešindamiesi tam, arba renkasi kraštutinumus (bėgimas iš namų, anoreksija ar bandymas nusižudyti), arba taip ir lieka visam laikui priklausomi nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų. Tėvams rasti aukso vidurį išties nelengva. Visgi brandžiai meile mylimi vaikai paleidžiami. Jausdami tėvų meilę ir nustatytas ribas, paaugliai patys turi turėti galimybių priimti vis daugiau sprendimų ir prisiimti atsakomybę už jų pasekmes.

Per daug atlaidžių, mažai prižiūrinčių ar nepadedančių tėvų vaikai ne tik dažniau vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, bet ir sunkiau nustoja jas vartoti. Meilė, dėmesys ir palaikymas šeimoje labai sumažina pavojų, kad atžala pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

Kanapės turi daug „vardų“: galite išgirsti jas vadinant žole, marihuana, šienu, kasiaku, suktine, pychu, maryte, Meri Džein, gandža, džointu ir t.t. Stipresnė kanapių forma vadinama hašišu.

Netiesa, jog kanapių rūkymas kelia mažesnį pavojų sveikatai nei tabako gaminių vartojimas. Kanapes vartojant ilgesnį laiką taip pat kaip ir vartojant įprastas tabako cigaretes vystosi priklausomybė. Vartojant kanapes didėja rizika, kad paauglys pradės piktnaudžiauti ir kitais narkotikais, pvz. kokainu, LSD, heroinu. Nuolat kanapes vartojančius asmenis kamuoja tokie patys kvėpavimo sutrikimai kaip rūkančius tabaką: kosulys, bronchitas, plaučių infekcijos, padidėja plaučių vėžio rizika.