Svarbu gebėti atskirti vaikų norus nuo poreikių. Tikrai ne visi vaikų norai turi būti tenkinami, tačiau sveikai ir laimingai asmenybei vystytis svarbus ne vien fiziologinių, bet ir emocinių poreikių patenkinimas.

Vaikai daug išmoksta iš suaugusiųjų. Bandydami slėptis ar meluoti vaikui, apgausime tik patys save. Vaikai jaučia, kai kažkas ne taip. Be to, mokote jį tokio paties elgesio – slapstytis nuo Jūsų. Jei nepavyksta patiems atsisakyti žalingų įpročių, mažiausia, ką galite padaryti, – atvirai kalbėtis apie tai su savo vaiku. Vaikams reikia tinkamo paaiškinimo, ką suaugusieji veikia.

Netiesa, kad kreipiantis pagalbos į psichikos sveikatos centrą ar priklausomybės ligų centrą, darbuotojai nebūtinai turi užtikrinti konfidencialumą. Konsultacijų metų konfidencialumas garantuojamas, tačiau jeigu norima ir anonimiškumo, tai dažniausia yra mokama paslauga.

Vaikams svarbu, kad abu tėvai jiems siųstų nuoseklią žinią. Taip mes parodome, kad konkreti taisyklė yra tikrai svarbi.

Mokslininkai išskiria tris grupes asmenų, kuriems kanapių vartojimas yra ypač žalingas. Tai nėščios moterys, asmenys, turintys polinkį į psichikos sutrikimus (pvz., kai šeimoje ar giminėje yra sirgusių depresija ar šizofrenija) ir jaunimas iki 20 m. amžiaus. Pastarųjų smegenys dar vystosi, todėl yra pažeidžiamos.

Nesiūlykite paaugliui vartoti alkoholį ar tabaką kartu su Jumis ar Jums matant. Netiesa, kad taip paauglys geriau išmoks „saugiai“ vartoti minėtas medžiagas.
Dalis tėvų atlaidžiai žiūri į savo vaikus, kartu su jais ragaujančius alkoholinius gėrimus. Yra manančių, kad taip vaikai išmoks vartoti alkoholį atsakingai. Pasirodo, kad tie vaikai, kurių tėvai niekada neleidžia jiems išgerti, iš tikrųjų suvartoja trigubai mažiau alkoholio nei tie vaikai, kurių tėvai dažnai leidžia paragauti alkoholinių gėrimų.

Nors tėvai ir nėra visagaliai, jie vis tiek daro įtaką vaikų sprendimams nevartoti kanapių. Pavyzdžiui, paaugliai, manantys, kad jų tėvai tikrai nepritars jų sprendimui vartoti kanapes, 5 kartus rečiau išbando šią narkotinę medžiagą negu tie, kurie mano, kad jų tėvai labai neprieštarautų tam. Tad tėvų įsitikinimai ir veiksmai yra labai svarbūs kovojant su jaunimo narkotikų vartojimu.

Svarbu kalbėtis su vaikais, kaip ir dėl ko jie nori leisti laisvalaikį, kokią veiklą ar būrelius rinktis. Pačių vaikų apsisprendimas lemia didesnę motyvaciją ir pasitenkinimą konkrečia veikla.

Abstinencijos sindromas – tai būsena, atsirandanti ilgai vartojus alkoholį ar narkotines medžiagas ir staiga nustojus vartoti. Šis sindromas pasireiškia galvos skausmu, neramumu, prakaitavimu, drebuliu.

Mitas. Paaugliai tikrai siekia atrasti save atsiskirdami nuo tėvų ir bendraudami su sau lygiais. Tėvai gali jaustis visai atstumti. Anksčiau tai, ką jie sakė ir darė, vaikui buvo didžiausias autoritetas, o dabar – kartais kaip tuščia vieta. Visgi svarbiausia, kad, jausdami paauglio atstūmimą, tėvai patys jo neatstumtų. Jis maištaudamas galės sėkmingai pereiti į suaugusiųjų pasaulį tik tada, kai jaus besąlygišką Jūsų priėmimą, kai visada suvoks: „Kad ir koks būčiau, esu mylimas“. Esate jo saugumo pamatas, todėl įtaką, kad ir nebe tokią akivaizdžią, neišvengiamai darote.

Kanapės turi daug „vardų“: galite išgirsti jas vadinant žole, marihuana, šienu, kasiaku, suktine, pychu, maryte, Meri Džein, gandža, džointu ir t.t. Stipresnė kanapių forma vadinama hašišu.

Paleisti. Paaugliai stačia galva neria į suaugusiųjų pasaulį, kuriame (o siaube!) tiek daug pagundų ir klystkelių. Todėl suprantama, kad rūpestingi ir mylintys tėvai nori savo vaiką kuo ilgiau apsaugoti. Visgi perdėta globa ir kontrolė padaro meškos paslaugą. Vaikai, priešindamiesi tam, arba renkasi kraštutinumus (bėgimas iš namų, anoreksija ar bandymas nusižudyti), arba taip ir lieka visam laikui priklausomi nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų. Tėvams rasti aukso vidurį išties nelengva. Visgi brandžiai meile mylimi vaikai paleidžiami. Jausdami tėvų meilę ir nustatytas ribas, paaugliai patys turi turėti galimybių priimti vis daugiau sprendimų ir prisiimti atsakomybę už jų pasekmes.

Psichoaktyviosios arba psichiką veikiančios medžiagos – medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką, sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę. Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos ne tik narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir alkoholis, tabakas, kofeinas bei lakiosios medžiagos.

Būtent padrąsinimai svarbūs vaikui. Jie ne tik skatina džiaugtis pasiektu rezultatu, bet bandyti ne vieną kartą, dėti daugiau pastangų jo siekiant. Padrąsindami vaiką, ugdysite jo drąsą ir pasitikėjimą savimi.

Šis teiginys yra mitas. Kanapių vartojimas ypač pavojingas paauglystėje, kadangi tuo metu aktyviai vystosi paauglio smegenys.

Dažniausiai vaikai klausti apie tai ir domėtis pradeda būdami dar darželinukai. Svarbu su vaikais kalbėtis jiems suprantama kalba ir nepateikti perteklinės informacijos. Daugiau skaitykite pamokoje „Vaikai ir psichoaktyviosios medžiagos: kaip kalbėti apie tai?“

paaugliai neretai yra konfliktiški ir mėgstantys rizikuoti: tai, kas anksčiau gąsdino, dabar traukia ir intriguoja. Dėl to bet kuriam paaugliui gali tapti patrauklus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Taigi kalbėtis apie tai būtina! Kuo anksčiau pradėsite kalbėti apie tabako, alkoholio žalą, tuo lengviau bus tęsti šias temas vaikui perkopus paauglystės amžių.

Tam, kad psichologo pagalba būtų efektyvi, vaikas turi žinoti, kad visa šeima palaiko tokį sprendimą, jam gali reikėti laiko tam pasiruošti. Paauglys yra labiau motyvuotas darbui, jei turėjo galimybę rinktis, kur, į kurį specialistą, kuriuo metu kreiptis.

Per daug atlaidžių, mažai prižiūrinčių ar nepadedančių tėvų vaikai ne tik dažniau vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, bet ir sunkiau nustoja jas vartoti. Meilė, dėmesys ir palaikymas šeimoje labai sumažina pavojų, kad atžala pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

Į klausimus „kas“, „ko“, „kam“ ir panašiai žmonės paprastai linkę atsakyti išsamiau, o ne vienu žodžiu. Todėl, norėdami prakalbinti, pateikite būtent atvirus klausimus, išskyrus kaltinimo įspūdį sukeliantį klausimą „kodėl“.

Pozityvi tėvystė – tai vaikų auginimo filosofija, kuri didelį dėmesį skiria vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymui. Pagrindinė pozityviosios tėvystės idėja – išugdyti geriausias vaiko savybes ir padėti jam atskleisti savo galimybes, kad užaugęs jis gebėtų visiškai save realizuoti.

Pokalbis su savo vaiku apie tabako, alkoholio, narkotikų vartojimą nebus paprastas, todėl verta jam pasiruošti. Pokalbį suplanuokite iš anksto, nepradėkite netikėtai, pavyzdžiui, kilus konfliktinei situacijai. Nuspręskite, kas jame dalyvaus: ar tik Jūs su vaiku, ar ir kitas suaugęs žmogus, kuriuo Jūsų atžala pasitiki (tėtis, seneliai, teta, mokytoja ar kt.). Prieš pokalbį, užsitikrinkite, kad Jūsų ir kitų dalyvaujančiųjų požiūriai sutaptų. Gerai apmąstykite tinkamiausią laiką ir vietą.

Paaugliams svarbu mokytis kurti ir palaikyti santykius su įvairiais bendraamžiais ir už mokyklos ribų, todėl svarbu sudaryti tam sąlygas. Tačiau taip pat svarbu žinoti, kur ir su kuo laiką leidžia Jūsų vaikas. Parodykite savo vaikui, kad domitės juo ir jo draugais.

Vaikai mokosi vartoti alkoholio jau nuo mažens stebėdami savo šeimą ir elgesio modelius. Net saikingas alkoholio kiekis ar vaikiškas šampanas švenčių metu moko vaikus, kad alkoholis yra būtinas šventės atributas.

Abstinencijos sindromas – tai būsena, atsirandanti ilgai vartojus alkoholį ar narkotines medžiagas ir staiga nustojus vartoti. Šis sindromas pasireiškia galvos skausmu, neramumu, prakaitavimu, drebuliu.

Vaikai stebi tėvų elgesį ir mokosi iš jo. Todėl svarbu, kad prie vaikų suaugusieji elgtųsi taip, kaip norėtų, kad elgtųsi patys vaikai ateityje.

Elektroninėms cigaretėms naudojamo skysčio sudėtyje gali būti nikotino, kuris yra priklausomybę sukelianti psichoaktyvioji medžiaga. El. cigaretėse taip pat galima rasti mažiausiai 10 toksinių medžiagų – įvairių kancerogenų bei etilenglikolį, kuris yra pagrindinė automobilių aušinimo skysčių („antifrizų“) sudedamoji dalis. Rūkant elektronines cigaretes gali pablogėti sveikata – atsirasti galvos skausmas, krūtinės skausmas.

Vaikui apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis, būtina kviesti pagalbą 112. Vienas žmogus visada turi likti prie vaiko, kol atvyks greitoji pagalba. Atvykusi ji turėtų vaiką nuvežti į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą.