Tam, kad psichologo pagalba būtų efektyvi, vaikas turi žinoti, kad visa šeima palaiko tokį sprendimą, jam gali reikėti laiko tam pasiruošti. Paauglys yra labiau motyvuotas darbui, jei turėjo galimybę rinktis, kur, į kurį specialistą, kuriuo metu kreiptis.

Per daug atlaidžių, mažai prižiūrinčių ar nepadedančių tėvų vaikai ne tik dažniau vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, bet ir sunkiau nustoja jas vartoti. Meilė, dėmesys ir palaikymas šeimoje labai sumažina pavojų, kad atžala pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

Vaikai daug išmoksta iš suaugusiųjų. Bandydami slėptis ar meluoti vaikui, apgausime tik patys save. Vaikai jaučia, kai kažkas ne taip. Be to, mokote jį tokio paties elgesio – slapstytis nuo Jūsų. Jei nepavyksta patiems atsisakyti žalingų įpročių, mažiausia, ką galite padaryti, – atvirai kalbėtis apie tai su savo vaiku. Vaikams reikia tinkamo paaiškinimo, ką suaugusieji veikia.

Tam, kad būtumėme geri tėvai, toli gražu neprivalome tenkinti visų vaikų užgaidų. Tačiau svarbu suprasti, ką vaikui reiškia vienas ar kitas norimas daiktas. Ir jei šis daiktas tikrai svarbus, reikia padėti vaikui rasti būdų, ką jis pats galėtų padaryti, kad įsigytų norimą daiktą. Taip ugdysime vaiko atsakomybės jausmą.

Elektroninėms cigaretėms naudojamo skysčio sudėtyje gali būti nikotino, kuris yra priklausomybę sukelianti psichoaktyvioji medžiaga. El. cigaretėse taip pat galima rasti mažiausiai 10 toksinių medžiagų – įvairių kancerogenų bei etilenglikolį, kuris yra pagrindinė automobilių aušinimo skysčių („antifrizų“) sudedamoji dalis. Rūkant elektronines cigaretes gali pablogėti sveikata – atsirasti galvos skausmas, krūtinės skausmas.

Svarbu reaguoti į pasikeitusias nuotaikas. Tai gali būti vienas iš signalų, kad kažkas negerai. Be to, taip parodote vaikui, kad jis Jums rūpi. Klausimai „Kas tau yra?“ arba „Kodėl tu visada nepatenkintas?“ gali būti suvokti kaip priekaištas, venkite jų.

Netiesa, jog kanapių rūkymas kelia mažesnį pavojų sveikatai nei tabako gaminių vartojimas. Kanapes vartojant ilgesnį laiką taip pat kaip ir vartojant įprastas tabako cigaretes vystosi priklausomybė. Vartojant kanapes didėja rizika, kad paauglys pradės piktnaudžiauti ir kitais narkotikais, pvz. kokainu, LSD, heroinu. Nuolat kanapes vartojančius asmenis kamuoja tokie patys kvėpavimo sutrikimai kaip rūkančius tabaką: kosulys, bronchitas, plaučių infekcijos, padidėja plaučių vėžio rizika.

Receptiniais vaistais piktnaudžiaujantys paaugliai paprastai juos gauna iš draugų ar artimųjų. Tyrimais įrodyta, kad dauguma receptiniais vaistais piktnaudžiavusių abiturientų vaistus gavo už dyką iš draugo ar artimojo; tik nedidelė dalis vaistus gavo užsisakę juos internetu (JAV tyrimų duomenimis).

Pozityvi tėvystė – tai vaikų auginimo filosofija, kuri didelį dėmesį skiria vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymui. Pagrindinė pozityviosios tėvystės idėja – išugdyti geriausias vaiko savybes ir padėti jam atskleisti savo galimybes, kad užaugęs jis gebėtų visiškai save realizuoti.

Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos ne tik narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir alkoholis, tabakas, kofeinas bei lakiosios medžiagos. Visų šių medžiagų vartojimas gali sukelti priklausomybę.

Netiesa, kad kreipiantis pagalbos į psichikos sveikatos centrą ar priklausomybės ligų centrą, darbuotojai nebūtinai turi užtikrinti konfidencialumą. Konsultacijų metų konfidencialumas garantuojamas, tačiau jeigu norima ir anonimiškumo, tai dažniausia yra mokama paslauga.

Taisyklės auklėjant vaikus yra reikalingos ir vaikams, ir patiems tėvams.

Vaikai stebi tėvų elgesį ir mokosi iš jo. Todėl svarbu, kad prie vaikų suaugusieji elgtųsi taip, kaip norėtų, kad elgtųsi patys vaikai ateityje.

Vaikai mokosi vartoti alkoholio jau nuo mažens stebėdami savo šeimą ir elgesio modelius. Net saikingas alkoholio kiekis ar vaikiškas šampanas švenčių metu moko vaikus, kad alkoholis yra būtinas šventės atributas.

Mokslinių tyrimų duomenimis kasdien surūkius 3-4 kanapių suktines yra daroma tokia pat žala kaip kasdien surūkius 20 įprastų tabako cigarečių.

Vaikai mokosi vartoti alkoholį jau nuo mažens. Svarbu, kad augdami jie žinotų tėvų nuostatas šiuo klausimu. Taip pat verta prisiminti, kad pagal Lietuvos įstatymą už alkoholio pardavimą ar kitokį perdavimą nepilnamečiui, taip pat už nepilnamečių girdymą yra baudžiama administracine bauda.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo draudimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus.

Vienas iš pagrindinių paauglystės laikotarpio uždavinių yra atsakyti sau į klausimą „Kas aš esu?“ ir atsiskirti nuo tėvų. Šių tikslų pasiekimas nebūtinai sutampa su objektyviais įvykiais (pilnametyste, baigus mokyklą). Kadangi XXI a. dėl nuomonių ir vertybių įvairovės šiems uždaviniams reikia daugiau laiko, pastebime, kad paauglystės laikotarpis tampa ilgesnis.

paaugliai neretai yra konfliktiški ir mėgstantys rizikuoti: tai, kas anksčiau gąsdino, dabar traukia ir intriguoja. Dėl to bet kuriam paaugliui gali tapti patrauklus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Taigi kalbėtis apie tai būtina! Kuo anksčiau pradėsite kalbėti apie tabako, alkoholio žalą, tuo lengviau bus tęsti šias temas vaikui perkopus paauglystės amžių.

Vartojant kanapes gali išsivystyti priklausomybė. 1 iš 11 kanapes išbandžiusių asmenų tampa nuo jų priklausomi. 1 iš 6 kanapes paauglystėje vartoti pradėjusių asmenų tampa nuo jų priklausomi, o tarp kasdien kanapes vartojančių asmenų priklausomi nuo jų yra 25-50 proc. (JAV duomenimis).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodeksą.

Pasikalbėti apie Jūsų atžalą užgriuvusią problemą ir apie kitus šeimoje kylančius sunkumus galima telefonu su emocinę paramą ir informaciją teikiančiomis linijomis. Tai gali būti „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, „Vilties linija“. Patariame kreiptis į Jūsų miesto, rajono psichikos sveikatos centrą arba priklausomybės ligų centrą. Specialistai, išklausę Jūsų problemą, suteiks reikalingą informaciją. Socialinę ir psichologinę pagalbą vaikams teikia ir savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos, švietimo ir globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai, psichologai.

Nebūtinai. Minėti požymiai iš tiesų turėtų atkreipti tėvų dėmesį. Tačiau tai neturi būti priežastis užsipulti savo atžalą. Dauguma požymių yra netiesioginiai ir dar neįrodo, kad Jūsų vaikas tikrai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Tai turėtų būti priežastis atviram pokalbiui su vaiku apie tai, ką matote, bet ne kaltinimai.

Pradėkite savo sakinius „aš norėčiau“, „aš tikiuosi“ ir panašiai, o ne „tu turi“ arba „tu klausyk“. Tada pašnekovas jausis mažiau puolamas. Taigi tikėtina, kad ir patys būsite mažiau puolami esant konfliktinei situacijai.

Būtent padrąsinimai svarbūs vaikui. Jie ne tik skatina džiaugtis pasiektu rezultatu, bet bandyti ne vieną kartą, dėti daugiau pastangų jo siekiant. Padrąsindami vaiką, ugdysite jo drąsą ir pasitikėjimą savimi.

Nors tėvai ir nėra visagaliai, jie vis tiek daro įtaką vaikų sprendimams nevartoti kanapių. Pavyzdžiui, paaugliai, manantys, kad jų tėvai tikrai nepritars jų sprendimui vartoti kanapes, 5 kartus rečiau išbando šią narkotinę medžiagą negu tie, kurie mano, kad jų tėvai labai neprieštarautų tam. Tad tėvų įsitikinimai ir veiksmai yra labai svarbūs kovojant su jaunimo narkotikų vartojimu.

Svarbu gebėti atskirti vaikų norus nuo poreikių. Tikrai ne visi vaikų norai turi būti tenkinami, tačiau sveikai ir laimingai asmenybei vystytis svarbus ne vien fiziologinių, bet ir emocinių poreikių patenkinimas.

Nesiūlykite paaugliui vartoti alkoholį ar tabaką kartu su Jumis ar Jums matant. Netiesa, kad taip paauglys geriau išmoks „saugiai“ vartoti minėtas medžiagas.
Dalis tėvų atlaidžiai žiūri į savo vaikus, kartu su jais ragaujančius alkoholinius gėrimus. Yra manančių, kad taip vaikai išmoks vartoti alkoholį atsakingai. Pasirodo, kad tie vaikai, kurių tėvai niekada neleidžia jiems išgerti, iš tikrųjų suvartoja trigubai mažiau alkoholio nei tie vaikai, kurių tėvai dažnai leidžia paragauti alkoholinių gėrimų.

Itin paplitęs įsitikinimas, kad vartoti alkoholį yra normalu, įprasta. O žalą alkoholis sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba susivaldyti jį vartodami. Tačiau tyrimai rodo, kad kuo jaunesniame amžiuje žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jis gers dažnai, gausiai, stipresnius alkoholinius gėrimus ir turės problemų dėl alkoholio vartojimo.