Svarbu reaguoti į pasikeitusias nuotaikas. Tai gali būti vienas iš signalų, kad kažkas negerai. Be to, taip parodote vaikui, kad jis Jums rūpi. Klausimai „Kas tau yra?“ arba „Kodėl tu visada nepatenkintas?“ gali būti suvokti kaip priekaištas, venkite jų.

Energinių gėrimų sudėtyje yra kofeino, kuris yra psichoaktyvioji medžiaga. Suvartotas per didelis kofeino kiekis gali neigiamai atsiliepti sveikatai. Vartojant kofeiną nuolat ir didesniais kiekiais gali išsivystyti priklausomybė, o nutraukus jo vartojimą – pasireikšti abstinencijos simptomai. Suaugusiems pavojinga iš karto suvartoti daugiau nei 200–500 mg kofeino, o vaikams – daugiau nei 75 mg.

Nors ne visis kanapes vartojantys asmenys tampa nuo jų priklausomi, bet priklausomybės nuo šios psichoaktyviosios medžiagos gydymas trunka ilgiausiai. Be to, kuo anksčiau pradedama vartoti kanapes, tuo didesnė priklausomybės tikimybė.

Nors tėvai ir nėra visagaliai, jie vis tiek daro įtaką vaikų sprendimams nevartoti kanapių. Pavyzdžiui, paaugliai, manantys, kad jų tėvai tikrai nepritars jų sprendimui vartoti kanapes, 5 kartus rečiau išbando šią narkotinę medžiagą negu tie, kurie mano, kad jų tėvai labai neprieštarautų tam. Tad tėvų įsitikinimai ir veiksmai yra labai svarbūs kovojant su jaunimo narkotikų vartojimu.

Vaikai daug išmoksta iš suaugusiųjų. Bandydami slėptis ar meluoti vaikui, apgausime tik patys save. Vaikai jaučia, kai kažkas ne taip. Be to, mokote jį tokio paties elgesio – slapstytis nuo Jūsų. Jei nepavyksta patiems atsisakyti žalingų įpročių, mažiausia, ką galite padaryti, – atvirai kalbėtis apie tai su savo vaiku. Vaikams reikia tinkamo paaiškinimo, ką suaugusieji veikia.

Paleisti. Paaugliai stačia galva neria į suaugusiųjų pasaulį, kuriame (o siaube!) tiek daug pagundų ir klystkelių. Todėl suprantama, kad rūpestingi ir mylintys tėvai nori savo vaiką kuo ilgiau apsaugoti. Visgi perdėta globa ir kontrolė padaro meškos paslaugą. Vaikai, priešindamiesi tam, arba renkasi kraštutinumus (bėgimas iš namų, anoreksija ar bandymas nusižudyti), arba taip ir lieka visam laikui priklausomi nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų. Tėvams rasti aukso vidurį išties nelengva. Visgi brandžiai meile mylimi vaikai paleidžiami. Jausdami tėvų meilę ir nustatytas ribas, paaugliai patys turi turėti galimybių priimti vis daugiau sprendimų ir prisiimti atsakomybę už jų pasekmes.

Į klausimus „kas“, „ko“, „kam“ ir panašiai žmonės paprastai linkę atsakyti išsamiau, o ne vienu žodžiu. Todėl, norėdami prakalbinti, pateikite būtent atvirus klausimus, išskyrus kaltinimo įspūdį sukeliantį klausimą „kodėl“.

Nebūtinai. Minėti požymiai iš tiesų turėtų atkreipti tėvų dėmesį. Tačiau tai neturi būti priežastis užsipulti savo atžalą. Dauguma požymių yra netiesioginiai ir dar neįrodo, kad Jūsų vaikas tikrai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Tai turėtų būti priežastis atviram pokalbiui su vaiku apie tai, ką matote, bet ne kaltinimai.

Vaikai mokosi vartoti alkoholio jau nuo mažens stebėdami savo šeimą ir elgesio modelius. Net saikingas alkoholio kiekis ar vaikiškas šampanas švenčių metu moko vaikus, kad alkoholis yra būtinas šventės atributas.

Paaugliams svarbu mokytis kurti ir palaikyti santykius su įvairiais bendraamžiais ir už mokyklos ribų, todėl svarbu sudaryti tam sąlygas. Tačiau taip pat svarbu žinoti, kur ir su kuo laiką leidžia Jūsų vaikas. Parodykite savo vaikui, kad domitės juo ir jo draugais.

Nesiūlykite paaugliui vartoti alkoholį ar tabaką kartu su Jumis ar Jums matant. Netiesa, kad taip paauglys geriau išmoks „saugiai“ vartoti minėtas medžiagas.
Dalis tėvų atlaidžiai žiūri į savo vaikus, kartu su jais ragaujančius alkoholinius gėrimus. Yra manančių, kad taip vaikai išmoks vartoti alkoholį atsakingai. Pasirodo, kad tie vaikai, kurių tėvai niekada neleidžia jiems išgerti, iš tikrųjų suvartoja trigubai mažiau alkoholio nei tie vaikai, kurių tėvai dažnai leidžia paragauti alkoholinių gėrimų.

Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos ne tik narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir alkoholis, tabakas, kofeinas bei lakiosios medžiagos. Visų šių medžiagų vartojimas gali sukelti priklausomybę.

Vaikai mokosi vartoti alkoholį jau nuo mažens. Svarbu, kad augdami jie žinotų tėvų nuostatas šiuo klausimu. Taip pat verta prisiminti, kad pagal Lietuvos įstatymą už alkoholio pardavimą ar kitokį perdavimą nepilnamečiui, taip pat už nepilnamečių girdymą yra baudžiama administracine bauda.

Pokalbis su savo vaiku apie tabako, alkoholio, narkotikų vartojimą nebus paprastas, todėl verta jam pasiruošti. Pokalbį suplanuokite iš anksto, nepradėkite netikėtai, pavyzdžiui, kilus konfliktinei situacijai. Nuspręskite, kas jame dalyvaus: ar tik Jūs su vaiku, ar ir kitas suaugęs žmogus, kuriuo Jūsų atžala pasitiki (tėtis, seneliai, teta, mokytoja ar kt.). Prieš pokalbį, užsitikrinkite, kad Jūsų ir kitų dalyvaujančiųjų požiūriai sutaptų. Gerai apmąstykite tinkamiausią laiką ir vietą.

Pradėkite savo sakinius „aš norėčiau“, „aš tikiuosi“ ir panašiai, o ne „tu turi“ arba „tu klausyk“. Tada pašnekovas jausis mažiau puolamas. Taigi tikėtina, kad ir patys būsite mažiau puolami esant konfliktinei situacijai.

Svarbu gebėti atskirti vaikų norus nuo poreikių. Tikrai ne visi vaikų norai turi būti tenkinami, tačiau sveikai ir laimingai asmenybei vystytis svarbus ne vien fiziologinių, bet ir emocinių poreikių patenkinimas.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo draudimas jaunesniems kaip 20 metų asmenims parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus.

Mitas. Paaugliai tikrai siekia atrasti save atsiskirdami nuo tėvų ir bendraudami su sau lygiais. Tėvai gali jaustis visai atstumti. Anksčiau tai, ką jie sakė ir darė, vaikui buvo didžiausias autoritetas, o dabar – kartais kaip tuščia vieta. Visgi svarbiausia, kad, jausdami paauglio atstūmimą, tėvai patys jo neatstumtų. Jis maištaudamas galės sėkmingai pereiti į suaugusiųjų pasaulį tik tada, kai jaus besąlygišką Jūsų priėmimą, kai visada suvoks: „Kad ir koks būčiau, esu mylimas“. Esate jo saugumo pamatas, todėl įtaką, kad ir nebe tokią akivaizdžią, neišvengiamai darote.

Netiesa, jog kanapių rūkymas kelia mažesnį pavojų sveikatai nei tabako gaminių vartojimas. Kanapes vartojant ilgesnį laiką taip pat kaip ir vartojant įprastas tabako cigaretes vystosi priklausomybė. Vartojant kanapes didėja rizika, kad paauglys pradės piktnaudžiauti ir kitais narkotikais, pvz. kokainu, LSD, heroinu. Nuolat kanapes vartojančius asmenis kamuoja tokie patys kvėpavimo sutrikimai kaip rūkančius tabaką: kosulys, bronchitas, plaučių infekcijos, padidėja plaučių vėžio rizika.

Itin paplitęs įsitikinimas, kad vartoti alkoholį yra normalu, įprasta. O žalą alkoholis sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba susivaldyti jį vartodami. Tačiau tyrimai rodo, kad kuo jaunesniame amžiuje žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jis gers dažnai, gausiai, stipresnius alkoholinius gėrimus ir turės problemų dėl alkoholio vartojimo.

Per daug atlaidžių, mažai prižiūrinčių ar nepadedančių tėvų vaikai ne tik dažniau vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, bet ir sunkiau nustoja jas vartoti. Meilė, dėmesys ir palaikymas šeimoje labai sumažina pavojų, kad atžala pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

Svarbu kalbėtis su vaikais, kaip ir dėl ko jie nori leisti laisvalaikį, kokią veiklą ar būrelius rinktis. Pačių vaikų apsisprendimas lemia didesnę motyvaciją ir pasitenkinimą konkrečia veikla.

Paauglystė – tai laikas, kai vaikui svarbu eksperimentuoti. Jūsų užduotis – padėti rasti saugią eksperimentų zoną. Be to, paaugliai yra linkę elgtis impulsyviai – pokalbis apie tam tikro elgesio motyvus padeda labiau susivokti ir apsvarstyti savo sprendimą. Skaitykite daugiau pamokoje „Kodėl paaugliai taip elgiasi?“

Vaikams svarbu, kad abu tėvai jiems siųstų nuoseklią žinią. Taip mes parodome, kad konkreti taisyklė yra tikrai svarbi.

Nors daugeliui alkoholio vartojimas asocijuojasi su gera nuotaika, linksmybėmis ir aktyvumu, iš tiesų alkoholis priskiriamas prie centrinę nervų sistemą slopinančių medžiagų.

Pasikalbėti apie Jūsų atžalą užgriuvusią problemą ir apie kitus šeimoje kylančius sunkumus galima telefonu su emocinę paramą ir informaciją teikiančiomis linijomis. Tai gali būti „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, „Vilties linija“. Patariame kreiptis į Jūsų miesto, rajono psichikos sveikatos centrą arba priklausomybės ligų centrą. Specialistai, išklausę Jūsų problemą, suteiks reikalingą informaciją. Socialinę ir psichologinę pagalbą vaikams teikia ir savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos, švietimo ir globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai, psichologai.

Vienas iš pagrindinių paauglystės laikotarpio uždavinių yra atsakyti sau į klausimą „Kas aš esu?“ ir atsiskirti nuo tėvų. Šių tikslų pasiekimas nebūtinai sutampa su objektyviais įvykiais (pilnametyste, baigus mokyklą). Kadangi XXI a. dėl nuomonių ir vertybių įvairovės šiems uždaviniams reikia daugiau laiko, pastebime, kad paauglystės laikotarpis tampa ilgesnis.

paaugliai neretai yra konfliktiški ir mėgstantys rizikuoti: tai, kas anksčiau gąsdino, dabar traukia ir intriguoja. Dėl to bet kuriam paaugliui gali tapti patrauklus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Taigi kalbėtis apie tai būtina! Kuo anksčiau pradėsite kalbėti apie tabako, alkoholio žalą, tuo lengviau bus tęsti šias temas vaikui perkopus paauglystės amžių.