Paauglystė – tai laikas, kai vaikui svarbu eksperimentuoti. Jūsų užduotis – padėti rasti saugią eksperimentų zoną. Be to, paaugliai yra linkę elgtis impulsyviai – pokalbis apie tam tikro elgesio motyvus padeda labiau susivokti ir apsvarstyti savo sprendimą. Skaitykite daugiau pamokoje „Kodėl paaugliai taip elgiasi?“

Paaugliams svarbu mokytis kurti ir palaikyti santykius su įvairiais bendraamžiais ir už mokyklos ribų, todėl svarbu sudaryti tam sąlygas. Tačiau taip pat svarbu žinoti, kur ir su kuo laiką leidžia Jūsų vaikas. Parodykite savo vaikui, kad domitės juo ir jo draugais.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo draudimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus.

Netiesa, jog kanapių rūkymas kelia mažesnį pavojų sveikatai nei tabako gaminių vartojimas. Kanapes vartojant ilgesnį laiką taip pat kaip ir vartojant įprastas tabako cigaretes vystosi priklausomybė. Vartojant kanapes didėja rizika, kad paauglys pradės piktnaudžiauti ir kitais narkotikais, pvz. kokainu, LSD, heroinu. Nuolat kanapes vartojančius asmenis kamuoja tokie patys kvėpavimo sutrikimai kaip rūkančius tabaką: kosulys, bronchitas, plaučių infekcijos, padidėja plaučių vėžio rizika.

Pradėkite savo sakinius „aš norėčiau“, „aš tikiuosi“ ir panašiai, o ne „tu turi“ arba „tu klausyk“. Tada pašnekovas jausis mažiau puolamas. Taigi tikėtina, kad ir patys būsite mažiau puolami esant konfliktinei situacijai.

Nesiūlykite paaugliui vartoti alkoholį ar tabaką kartu su Jumis ar Jums matant. Netiesa, kad taip paauglys geriau išmoks „saugiai“ vartoti minėtas medžiagas.
Dalis tėvų atlaidžiai žiūri į savo vaikus, kartu su jais ragaujančius alkoholinius gėrimus. Yra manančių, kad taip vaikai išmoks vartoti alkoholį atsakingai. Pasirodo, kad tie vaikai, kurių tėvai niekada neleidžia jiems išgerti, iš tikrųjų suvartoja trigubai mažiau alkoholio nei tie vaikai, kurių tėvai dažnai leidžia paragauti alkoholinių gėrimų.

Mokslinių tyrimų duomenimis kasdien surūkius 3-4 kanapių suktines yra daroma tokia pat žala kaip kasdien surūkius 20 įprastų tabako cigarečių.

Būtent padrąsinimai svarbūs vaikui. Jie ne tik skatina džiaugtis pasiektu rezultatu, bet bandyti ne vieną kartą, dėti daugiau pastangų jo siekiant. Padrąsindami vaiką, ugdysite jo drąsą ir pasitikėjimą savimi.

Kanapės – tai narkotinė medžiaga, kuri veikia žmogaus psichiką ir gali iššaukti įvairius sutrikimus. Paprastai jaunimas vartoja kanapes, nes jos sukelia euforiją, linksmumą, atsipalaidavimą, neįprastus pojūčius: vaizdai ar garsai atrodo kitokie, spalvos atrodo ryškesnės, kyla noras juoktis, išnyksta laiko pojūtis ir t. t. Kitus apima staigus nerimas, baimė, nepasitikėjimas, panika, paranojiškos mintys, kinta seksualumas. Kartais, pavartojus didesnę dozę, gali kilti ūmi psichozė. Tuomet sutrinka pojūčiai ir mintys, kyla haliucinacijos, sunku suvokti, kas esi, sunku susiorientuoti. Gali kilti net minčių apie savižudybę.

Paleisti. Paaugliai stačia galva neria į suaugusiųjų pasaulį, kuriame (o siaube!) tiek daug pagundų ir klystkelių. Todėl suprantama, kad rūpestingi ir mylintys tėvai nori savo vaiką kuo ilgiau apsaugoti. Visgi perdėta globa ir kontrolė padaro meškos paslaugą. Vaikai, priešindamiesi tam, arba renkasi kraštutinumus (bėgimas iš namų, anoreksija ar bandymas nusižudyti), arba taip ir lieka visam laikui priklausomi nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų. Tėvams rasti aukso vidurį išties nelengva. Visgi brandžiai meile mylimi vaikai paleidžiami. Jausdami tėvų meilę ir nustatytas ribas, paaugliai patys turi turėti galimybių priimti vis daugiau sprendimų ir prisiimti atsakomybę už jų pasekmes.

Elektroninėms cigaretėms naudojamo skysčio sudėtyje gali būti nikotino, kuris yra priklausomybę sukelianti psichoaktyvioji medžiaga. El. cigaretėse taip pat galima rasti mažiausiai 10 toksinių medžiagų – įvairių kancerogenų bei etilenglikolį, kuris yra pagrindinė automobilių aušinimo skysčių („antifrizų“) sudedamoji dalis. Rūkant elektronines cigaretes gali pablogėti sveikata – atsirasti galvos skausmas, krūtinės skausmas.

Receptiniais vaistais piktnaudžiaujantys paaugliai paprastai juos gauna iš draugų ar artimųjų. Tyrimais įrodyta, kad dauguma receptiniais vaistais piktnaudžiavusių abiturientų vaistus gavo už dyką iš draugo ar artimojo; tik nedidelė dalis vaistus gavo užsisakę juos internetu (JAV tyrimų duomenimis).

Vienas iš pagrindinių paauglystės laikotarpio uždavinių yra atsakyti sau į klausimą „Kas aš esu?“ ir atsiskirti nuo tėvų. Šių tikslų pasiekimas nebūtinai sutampa su objektyviais įvykiais (pilnametyste, baigus mokyklą). Kadangi XXI a. dėl nuomonių ir vertybių įvairovės šiems uždaviniams reikia daugiau laiko, pastebime, kad paauglystės laikotarpis tampa ilgesnis.

Į klausimus „kas“, „ko“, „kam“ ir panašiai žmonės paprastai linkę atsakyti išsamiau, o ne vienu žodžiu. Todėl, norėdami prakalbinti, pateikite būtent atvirus klausimus, išskyrus kaltinimo įspūdį sukeliantį klausimą „kodėl“.

Mitas. Paaugliai tikrai siekia atrasti save atsiskirdami nuo tėvų ir bendraudami su sau lygiais. Tėvai gali jaustis visai atstumti. Anksčiau tai, ką jie sakė ir darė, vaikui buvo didžiausias autoritetas, o dabar – kartais kaip tuščia vieta. Visgi svarbiausia, kad, jausdami paauglio atstūmimą, tėvai patys jo neatstumtų. Jis maištaudamas galės sėkmingai pereiti į suaugusiųjų pasaulį tik tada, kai jaus besąlygišką Jūsų priėmimą, kai visada suvoks: „Kad ir koks būčiau, esu mylimas“. Esate jo saugumo pamatas, todėl įtaką, kad ir nebe tokią akivaizdžią, neišvengiamai darote.

Pozityvi tėvystė – tai vaikų auginimo filosofija, kuri didelį dėmesį skiria vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymui. Pagrindinė pozityviosios tėvystės idėja – išugdyti geriausias vaiko savybes ir padėti jam atskleisti savo galimybes, kad užaugęs jis gebėtų visiškai save realizuoti.

Vaikai mokosi vartoti alkoholį jau nuo mažens. Svarbu, kad augdami jie žinotų tėvų nuostatas šiuo klausimu. Taip pat verta prisiminti, kad pagal Lietuvos įstatymą už alkoholio pardavimą ar kitokį perdavimą nepilnamečiui, taip pat už nepilnamečių girdymą yra baudžiama administracine bauda.

Dažniausiai vaikai klausti apie tai ir domėtis pradeda būdami dar darželinukai. Svarbu su vaikais kalbėtis jiems suprantama kalba ir nepateikti perteklinės informacijos. Daugiau skaitykite pamokoje „Vaikai ir psichoaktyviosios medžiagos: kaip kalbėti apie tai?“

Abstinencijos sindromas – tai būsena, atsirandanti ilgai vartojus alkoholį ar narkotines medžiagas ir staiga nustojus vartoti. Šis sindromas pasireiškia galvos skausmu, neramumu, prakaitavimu, drebuliu.

Nors tėvai ir nėra visagaliai, jie vis tiek daro įtaką vaikų sprendimams nevartoti kanapių. Pavyzdžiui, paaugliai, manantys, kad jų tėvai tikrai nepritars jų sprendimui vartoti kanapes, 5 kartus rečiau išbando šią narkotinę medžiagą negu tie, kurie mano, kad jų tėvai labai neprieštarautų tam. Tad tėvų įsitikinimai ir veiksmai yra labai svarbūs kovojant su jaunimo narkotikų vartojimu.

Nėra saugaus suvartojamo alkoholio kiekio paauglio organizmui. Paauglystėje organizmas ypač jautrus alkoholio poveikiui. Net nedideli alkoholio kiekiai gali neigiamai paveikti paauglio organizmo vystymosi procesus, pavyzdžiui, smegenų vystymąsi.

paaugliai neretai yra konfliktiški ir mėgstantys rizikuoti: tai, kas anksčiau gąsdino, dabar traukia ir intriguoja. Dėl to bet kuriam paaugliui gali tapti patrauklus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Taigi kalbėtis apie tai būtina! Kuo anksčiau pradėsite kalbėti apie tabako, alkoholio žalą, tuo lengviau bus tęsti šias temas vaikui perkopus paauglystės amžių.

Vaikui apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis, būtina kviesti pagalbą 112. Vienas žmogus visada turi likti prie vaiko, kol atvyks greitoji pagalba. Atvykusi ji turėtų vaiką nuvežti į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą.

Vaikai stebi tėvų elgesį ir mokosi iš jo. Todėl svarbu, kad prie vaikų suaugusieji elgtųsi taip, kaip norėtų, kad elgtųsi patys vaikai ateityje.

Kanapės turi daug „vardų“: galite išgirsti jas vadinant žole, marihuana, šienu, kasiaku, suktine, pychu, maryte, Meri Džein, gandža, džointu ir t.t. Stipresnė kanapių forma vadinama hašišu.

Nors daugeliui alkoholio vartojimas asocijuojasi su gera nuotaika, linksmybėmis ir aktyvumu, iš tiesų alkoholis priskiriamas prie centrinę nervų sistemą slopinančių medžiagų.

Vaikams svarbu, kad abu tėvai jiems siųstų nuoseklią žinią. Taip mes parodome, kad konkreti taisyklė yra tikrai svarbi.

Svarbu reaguoti į pasikeitusias nuotaikas. Tai gali būti vienas iš signalų, kad kažkas negerai. Be to, taip parodote vaikui, kad jis Jums rūpi. Klausimai „Kas tau yra?“ arba „Kodėl tu visada nepatenkintas?“ gali būti suvokti kaip priekaištas, venkite jų.

Tam, kad psichologo pagalba būtų efektyvi, vaikas turi žinoti, kad visa šeima palaiko tokį sprendimą, jam gali reikėti laiko tam pasiruošti. Paauglys yra labiau motyvuotas darbui, jei turėjo galimybę rinktis, kur, į kurį specialistą, kuriuo metu kreiptis.