Tokie ir kiti panašūs žodžiai svarbūs bet kuriai kartai, nes jie skamba vaikui kaip padrąsinimas, kad su tavimi yra viskas gerai, būk drąsus, priimk iššūkius, būk aktyvus, dalyvauk, bandyk dar kartą ir t. t. Tokie tėvų palaikantys žodžiai padeda kurti artimą santykį su vaikais, o tai skirtingų kartų atstovams labai padeda susikalbėti ir pažinti vieniems kitus. Be to, Z kartos vaikai yra daug jautresni kritikai, sunkiau pakelia iššūkius ir išbandymus, todėl jiems žodinis suaugusiųjų palaikymas, pastangų įvertinimas ir padrąsinimai itin svarbus.

Iš tiesų kūdikių bumo kartos dažniausiai vartojama frazė –„Kaskart jaunoji karta yra vis blogesnė“. Pokario kartoms pačioms reikėjo daug iškęsti, iškovoti, o dabartinė karta turi laisvę ir gerovę be didesnių pastangų. Atotrūkis tarp gyvenimo sąlygų ir aplinkybių šiandien ir anuomet yra milžiniškas, todėl kartų dialogas, vieni kitų pažinimas yra labai svarbus ir prasmingas, ypač girdint, kad naujosios kartos apie ankstesnes kalba taip: „jie menkai orientuojasi dabartyje“, „jie nemoka naudotis naujausiomis technologijomis“, „jie bijo iššūkių“, „jie dirba be kūrybiškumo“, „jie nemoka strategiškai mąstyti“ ir pan.

Iš tiesų teiginys, kad Z kartai internetas yra viskas, skamba kaip stereotipas. Z karta nėra nei pasmerkta, nei apdovanota ar geresnio likimo vien dėl to, kad gimė interneto ir technologinės pažangos laikotarpiu. Nuo auklėjimo ir ugdymo priklauso, kokie vaikai gyvena ir gyvens mūsų visuomenėje, tad tėvai neturėtų suversti visos atsakomybės dėl savo vaikų vienokių ar kitokių savybių vien internetui ar technologinei pažangai. Vaikų auklėjimas buvo ir yra tėvų atsakomybė, o technologijos yra tik gyvenimo dalis, žmonijos progresas, bet ne vaikų auklė ar tėvų pakaitalas.

Visos minėtos veiklos yra geros ir tinkamos Z kartos vaikams ‒ svarbiausia atrasti įvairovę ir balansą tarp virtualių ir realių veiklų. Tėvai ir mokytojai turėtų padėti vaikams atrasti savo pomėgius ir veiklas, kurios jiems teikia džiaugsmą, pasitenkinimą ir ugdo įvairias kompetencijas. Jau pradinėje mokykloje galima leisti išbandyti vaikams 2‒3 veiklas, kad jie pasirinktų, kas labiau tinka ir patinka. Labiausiai nukenčia ir tampa izoliuoti nuo įvairių veiklų ir galimybių tie vaikai, kurių tėvai nesistengia atitraukti savo atžalų nuo išmaniųjų ekranų ir pasiteisina pasakymu, kad vaikas kiauras dienas sėdi prie kompiuterio, jam niekas neįdomu. Svarbu žinoti, kad išmanieji įrenginiai sukurti taip, kad būtų itin patrauklūs vartotojams ir kad prie jų būtų praleidžiama kuo daugiau laiko, tad vaikams, kol jų savikontrolė dar nesusiformavusi, labai reikalinga suaugusiųjų pagalba ir pastangos įtraukti juos į kitas veiklas. Yra naivu tikėti, kad šiuolaikiniai vaikai patys bėgs į kiemą spardyti kamuolio, bet jie mielai tą darys su suaugusiaisiais.