Vaikai ir psichoaktyviosios medžiagos: kaip kalbėti apie tai?
1. Kodėl reikia kalbėtis apie psichoaktyviąsias medžiagas?
Tėti, ar greit mirsi, jei rūkai? Mama, kodėl tu geri? O kodėl vaikams negalima gerti? Šitaip užklupti tėvai pritrūksta informacijos ir yra linkę atidėti tokius pokalbius, kai vaikai užaugs. O gal nėra geresnio laiko negu dabar?
Galite manyti, kad nėra prasmės su vaikais kalbėtis apie psichoaktyviąsias medžiagas, jeigu jie dar nerūko, nevartoja alkoholio ar narkotikų. Tačiau nerasime nė vieno vaiko, kuris nebūtų girdėjęs šių žodžių iš žiniasklaidos ar pats matęs, kaip suaugusieji rūko, vartoja alkoholį. Todėl smalsumas atsiranda jau ankstyvoje vaikystėje.
Vaikas savo smalsumą stengsis patenkinti. Geriau, kad informaciją apie tabaką, alkoholį ir narkotikus jis gautų iš savo tėvų ar kitų artimų suaugusiųjų negu iš interneto ar bendraamžių, kurie jam gali suteikti klaidingų žinių ir net pastūmėti eksperimentuoti.
Manoma, jei vaikas nieko nežinos, nematys ir negirdės apie šiuos baisius dalykus, tai padės jį nuo jų apsaugoti. Viskas yra priešingai: negaudami tinkamos informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas, vaikai netenka galimybės mokytis, kaip save nuo jų apsaugoti.
Psichologai pataria: užuot nuo vaiko viską slėpę, tėvai turėtų kalbėti ir mokyti jį patį įveikti įvairias problemas.
Dėmesio! Vaikams, kurie iš tėvų sužino apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamus pavojus, gresia mažesnė tikimybė ateityje jas vartoti.
Skaičiai. Lietuvoje 95 proc. tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, yra kalbėję su savo vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamus pavojus. 66 proc. tėvų šiomis temomis su savo vaikais kalbėjo pastarąjį mėnesį (2020 m.).
2. Kaip kalbėtis su vaikais iki 12 metų?
- Iki paauglystės suaugusieji vaikų akyse turi neginčijamą autoritetą. Todėl tikėtina, kad vaikas patikės tuo, ką papasakosite. Su tokio amžiaus vaikais kalbėti apie narkotikus dar gali būti anksti, tačiau pats laikas aptarti rūkymą, alkoholio vartojimą, vaistų ir buityje naudojamų cheminių medžiagų naudojimą.
- Vaikams pokalbis apie psichoaktyviąsias medžiagas naudingas tada, kai jie supranta, kodėl apie tai kalbate. Geriausia kalbėti apie tabaką, alkoholį, chemines medžiagas ar vaistus tada, kai pastebime su šiomis medžiagomis susijusias situacijas kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, šeimos švenčių metu ar viešose vietose, kai suaugusieji vartoja alkoholį, rūko.
- Dauguma vaikų domisi savo kūno sandara, todėl galite kalbėti apie sveikatą ir dalykus, kurie jai žalingi. Galite sakyti: „Tabakas ar alkoholis gali padėti jaustis gerai kelioms minutėms, bet tai ilgai netrunka – net ir mažas kiekis kenkia visam kūnui.“
- Šiame amžiuje vaikams reikia taisyklių ir informacijos. Priminkite, kad net sirupą nuo kosulio ar vaistus nuo skausmo galima vartoti tik prižiūrint suaugusiajam.
- Vaikams patinka faktai, jie nori sužinoti, kaip, kas ir kodėl veikia. Todėl pasakykite, kokie yra alkoholio, rūkymo, netinkamo vaistų ar buitinės chemijos vartojimo pavojai. Pavyzdžiui, paaiškinkite, kad ir rūkantis cigaretes, ir kitas žmogus, stovintis šalia rūkančiojo, – abu kenkia savo sveikatai, nes įkvepia nuodingų dūmų.
- Galite vaikui perskaityti ant vaisto informacinio lapelio pateiktą informaciją apie šalutinį vaistų poveikį, aptarti vaistų vartojimo taisykles (vaikas turi žinoti, kad gali vartoti tik tėvų ar gydytojų duodamą vaistų dozę), pastudijuoti ant buityje naudojamų cheminių medžiagų pažymėtus įspėjamuosius simbolius.
3. Kaip kalbėtis su paaugliais?
- Tėvai, kalbėdamiesi su paaugliais, jaučiasi, tarsi kalbėtųsi su savimi. Paaugliai dažnai nesiklauso ir sako, kad nieko nesuprantate. Tačiau neatstumkite vaiko ir patys neatitolkite. Svarbu aptarti ne tik rūkymą, alkoholio vartojimą, bet ir narkotikų keliamus pavojus.
- Pasakykite atžalai, kad norite pasikalbėti apie psichoaktyviąsias medžiagas. Paprašykite jo nuspręsti, kada ir kur vyks pokalbis. Sutarkite abiem tinkamą laiką artimiausiu metu.
- Padėkokite paaugliui, kad sutiko pasikalbėti, net jei aišku, kad jis neturėjo kito pasirinkimo. Pirma klauskite jo nuomonės, neskubėkite rodyti savo išmanymo. Svarbu išklausyti, neskubėti vertinti. Gerbkite vaiko nuomonę, net jeigu jai ne visai pritariate.
- Pradėdami pokalbį, palieskite temą, kuri paskatintų vaiką kalbėtis. Pavyzdžiui: „Pastebėjau, kad pertraukų metu daug mokinių eina už mokyklos parūkyti. Ką tu apie tai galvoji?“
- Priminkite, kad Jums rūpi atžalos sveikata ir kad nusiviltumėte, jei jis pradėtų vartoti psichoaktyviąsias medžiagas: „Man rūpi tavo sveikata, ir būtų skaudu, jei vartotum alkoholį ar rūkytum“.
- Skatinkite kreiptis pagalbos į Jus ar kitus suaugusiuosius (konkrečiai aptarkite kokius). Pavyzdžiui: „Kai jautiesi blogai ir manai, kad alkoholis padėtų pasijausti geriau, pirma ateik pasikalbėti su manimi. Kartu rasime geresnių būdų įveikti sunkumus.“
4. Bendraamžių spaudimas
- Bendraamžių įtaka didėja, vaikui atsiranda noras būti „kietu“, gali atsirasti ir draugų spaudimas išbandyti psichoaktyviąsias medžiagas. Iš anksto ruoškite vaiką tam atsispirti.
- 10–12 metų vaikams labai svarbūs tampa draugai. Noras prie jų pritapti yra natūralus. Todėl draugų įtaka dažnai lemia vaikų norus ir elgesį.
- Pabrėžkite vaikui, kad jis gali patirti spaudimą iš savo bendraamžių vakarėliuose ar kitose situacijose. Padėkite jam sugriauti įsitikinimą, kad, vartodamas psichoaktyviąsias medžiagas, bus „kietas“, o atsisakydamas – bus atstumtas. Vaikai turi išmokti pasakyti „ne“.
- Kartu aptarkite, kaip reikėtų elgtis tokiose situacijose ir kaip atsispirti spaudimui. Pabrėžkite, kad nėra nieko blogo pasakyti draugams, kad nenori vartoti alkoholio, rūkyti ar išbandyti narkotikų. Rekomenduokite tiesiog pasakyti: „Man gerai ir be šito“, „ačiū, bet tikrai ne“.
- Dar viena svarbi žinia, kurią turite perduoti: narkotikų vartojimas yra draudžiamas.
5. Bendraudami mokome
- Bendraudami su vaiku apie psichoaktyviąsias medžiagas, akcentuokite reikalingus įgūdžius: atsargumą, pagalbos ieškojimą, kritinį mąstymą, taisyklių žinojimą. Tuomet vaikas mokės apsaugoti save ir tada, kai Jūsų nebus šalia.
- Mokykite atsargumo. Paaiškinkite, kad ne visais suaugusiaisiais galima pasitikėti: kai kurie gali nuskriausti, pakenkti. Todėl su nepažįstamaisiais reikėtų nebendrauti, jei šalia nėra tėvų.
- Mokykite vaikus, susidūrus su sunkumais, kreiptis pagalbos. Yra asmenų, kurių pareiga – padėti: tai policininkai, medikai, ugniagesiai, pardavėjai ir pan. Juos galima pažinti iš specialios aprangos. Į juos galima kreiptis paklydus, susižeidus, jei seka nepažįstamas asmuo ir t. t. Taip pat vaikai turi žinoti bendrojo pagalbos telefono numerį, atvejus, kai reikia kreiptis pagalbos.
- Skatinkite kritiškai mąstyti. Pasakykite vaikui, kad ne visa informacija, kurią jis gauna iš žiniasklaidos, draugų, suaugusiųjų, yra teisinga. Mokykite ją analizuoti: išsiaiškinti, kam ji skirta, kokio tikslo siekiama ją pateikiant ir pan. Vienas iš atvejų, kur toks kritinis mąstymas praverčia, – reklaminė informacija apie cigaretes ir alkoholinius gėrimus.
- Nustatykite aiškias taisykles. Paaugliui turėtų būti aiški Jūsų pozicija ir šeimoje galiojančios taisyklės: ką leidžiama daryti, kam tėvai pritaria ir kam ne.
6. Svarbu ne tik žodžiai, bet ir veiksmai
- Patys elkitės atsakingai, jei vartojate psichoaktyviąsias medžiagas, arba visai jų nevartokite! Mūsų vaikai mokosi ne tik iš to, ką jiems sakome, bet ir mus stebėdami.
- Jei galite, nevartokite tabako ir alkoholio. Nevartokite narkotikų. Jei manote, kad turite priklausomybę, ieškokite pagalbos.
- Jei rūkote, būtinai pasikalbėkite su savo vaiku apie žalingą rūkymo poveikį. Vaikai, kurių tėvai rūko, yra labiau linkę pabandyti rūkyti, negu tie, kurių tėvai nerūko.
- Paaiškinkite, kodėl pradėjote rūkyti. Gal rūkė draugai, manėte, kad tai „kieta“ ar kad greit atsikratysite šio įpročio. Papasakokite, ką reiškia būti priklausomam, kaip bandėte mesti rūkyti.
- Rūkykite ne namuose, o tik lauke. Reikalaukite to iš kitų. Taip bent jau neversite dūmais kvėpuoti nerūkančiųjų.
- Jei vartojate alkoholį, darykite tai saikingai. Niekada nepadauginkite jo savo vaikų akivaizdoje.
- Jei vartojate receptinius vaistus, vartokite juos tik pagal gydytojo nurodymus. Paaiškinkite vaikui, kad vaistai padeda sveikatai tik tada, kai juos paskiria gydytojas dėl sveikatos problemų.
Skaičiai. Lietuvoje 90,5 proc. alkoholį vartojančių tėvų yra vartoję alkoholį prie savo vaikų. 30 proc. alkoholį vartojančių tėvų niekuomet nesislepia nuo vaikų, kai vartoja alkoholį (2020 m.).
Skaičiai. Lietuvoje 73,5 proc. rūkančių tėvų yra rūkę savo vaikų akivaizdoje. 29 proc. rūkančių tėvų niekuomet nesislepia nuo vaikų, kai rūko (2020 m.).
