• Tėvų požiūris yra svarbus. Jauni žmonės vartoja psichoaktyviąsias medžiagas dažniau nei bet kurios kitos amžiaus grupės žmonės. Yra tėvų, kurie, stipriai nerimaudami dėl savo vaikų, įprastus paauglystės elgsenos pokyčius klaidingai priskiria šių medžiagų vartojimo požymiams. Kiti tėvai, net ir girdėdami apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo dažnumą jaunimo tarpe bei su tuo susijusią žalą, nekreipia į tai dėmesio; pasak jų, tai vyksta „kitų tėvų vaikams“.
• Psichoaktyviosios medžiagos – tai ne tik narkotikai (narkotinės ir psichotropinės medžiagos), bet ir alkoholis, tabakas.
• Kas vyksta smegenyse? Milijardai nervinių ląstelių, sąveikaudamos tarpusavyje, naudoja tam tikrus pagalbininkus – cheminius signalus neurotransmiterius. Nuo jų priklauso visi mūsų kūno procesai: viskas, ką jaučiame, suvokiame, kaip elgiamės. Psichoaktyviosios medžiagos stipriai keičia šių neurotransmiterių darbą, todėl keičiasi ir tai, kaip suvokiame pasaulį, kaip jaučiamės ir elgiamės. Paprastai šie pokyčiai ne į gerą…

• Kas yra malonumas? Tai pojūtis, kurį sukelia vienas iš natūralių cheminių junginių mūsų smegenyse – dopaminas. Kasdien jis mums padeda jausti malonumą klausant muzikos ar valgant. Psichoaktyviosios medžiagos taip pat sukelia malonius pojūčius, kurie savo stiprumu labai skiriasi nuo kasdienių pojūčių. Psichoaktyviosios medžiagos stipriai padidina dopamino kiekį smegenyse. Štai kodėl taip sunku atsisakyti jų vartojimo.
• Viskas turi savo kainą. Toks psichoaktyviųjų medžiagų poveikis nualina malonumo sistemą smegenyse, todėl žmogui vis sunkiau pavyksta natūraliai patirti malonių jausmų. Tai, ką anksčiau mėgo (hobis, kelionės, santykiai), nebekelia malonių išgyvenimų. Žmogus jaučiasi lyg nesavas, liūdnas.
• Netrukus žmogui norisi vartoti psichoaktyviųjų medžiagų vis daugiau ir dažniau, kad pajustų tą patį malonumą. Tai reiškia, jog vystosi organizmo tolerancija (pripratimas) psichoaktyviajai medžiagai.
• Atsiranda užburtas ratas. Nepavartojęs psichoaktyviųjų medžiagų, žmogus tampa neramus, depresiškas, jam skauda galvą, kankina kiti nemalonūs pojūčiai. Tai jau abstinencijos simptomai.
  Kai žmogus tampa priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų, mesti itin sunku. Šis procesas ilgas, sunkus, kartais net skausmingas. Tačiau yra daug buvusių priklausomais nuo psichoaktyvių medžiagų, kurie visgi nugalėjo priklausomybę.

• Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas paveikia mūsų santykius su šeima ir draugais, psichinę sveikatą, emocijas, aktyvumą, finansų valdymą – visas svarbiausias gyvenimo sritis. Labai dažnai šių medžiagų vartojimas tampa gyvenimo centru ir visos kitos sritys išsibalansuoja.
• Paauglys mokosi labai reikalingų ateityje socialinių įgūdžių: kaip bendrauti su draugais ir tėvais, kaip valdyti savo emocijas, kaip susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas kenkia šių reikšmingų įgūdžių lavinimui, nes pažeidžiamos smegenys, prastėja gebėjimas ką nors išmokti, įsiminti.
• Paaugliai, vartojantys psichoaktyviasias medžiagas, dažniau priima klaidingus sprendimus. Tai didina galimybę įsivelti į muštynes, patekti į nelaimingus atsitikimus (skendimai, kritimai, autoįvykiai, nudegimai), daugėja bandymų nusižudyti, seksualinės prievartos bei nesaugaus sekso atvejų.
• Rizikuojama sveikata: tiek fizine, tiek psichine. Vartojant psichoaktyviasias medžiagas kenčia visas kūnas (širdis, kepenys, plaučiai, kyla užsikrėtimo įvairiomis infekcijomis pavojus). Taip pat didėja susirgimų psichikos ligomis (depresija, šizofrenija) pavojus.

• Kartais manoma, kad psichoaktyviųjų medžiagų paaugliai gauna tik iš draugų ar nepažįstamų narkotikų platintojų. Pasirodo, toli keliauti nebūtina. Jūsų vaikas svaigintis gali ir namuose buityje naudojamomis cheminėmis medžiagomis.
• Tai įvairios lakios medžiagos: aerozoliai (pavyzdžiui, dėmių išėmėjas), klijai, lakai, skiedikliai, dezodorantai, benzinas. Kelis kartus giliai jų įkvėpus, smegenys patiria deguonies „badą“, todėl apsvaigstama. Galima ir apsinuodyti. Tuomet svaigsta galva, silpna, pykina, norisi vemti. Gali išsivystyti priklausomybė.
• Ne mažiau pavojingi, jei netinkamai vartojami, yra ir raminamieji, migdomieji vaistai, antidepresantai. Jie sukelia mieguistumą, mažina įtampą, nerimą, svaigina panašiai kaip alkoholis. Suvartojus didesnę dozę, prasideda haliucinacijos, prarandama sąmonė. Labai pavojinga, jei paauglys sugalvoja vaistus vartoti kartu su alkoholiu. Tuomet poveikis sustiprėja ir tampa sunkiai prognozuojamas. Vartojant ilgiau, atsiranda priklausomybė. Tuomet vaikui gali pasireikšti depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgesio priepuoliai.
• Esant priklausomybei ir nustojus vartoti visas šias medžiagas, paaugliui gali kilti didelė baimė, nerimas, panika, gali prasidėti traukuliai ar haliucinacijos, kilti minčių apie savižudybę.

• Kofeinas – viena dažniausiai, kai kuriose šeimose ir kasdien, naudojamų psichoaktyviųjų medžiagų. Jo yra kavoje, kai kuriose arbatose, gaiviuosiuose ir energiniuose gėrimuose, kai kuriuose maisto papilduose.
• Vartojamas saikingai kofeinas suteikia žvalumo, padeda lengviau sutelkti dėmesį, gerina trumpalaikę atmintį, didina fizinį aktyvumą. Todėl paaugliai mėgsta vartoti jo turinčius produktus tiek mokydamiesi (ypač prieš egzaminus), tiek linksmindamiesi.
• Vienas nesaugiausių kofeino turinčių produktų – energiniai gėrimai. Juose yra dar ir kitų tonizuojančių medžiagų (pvz., taurino ir kt.). Bendras tonizuojantis poveikis yra pakankamai stiprus ir kelia tikrą iššūkį jį išgėrusio paauglio širdies ir kraujagyslių sistemai, dirginamos ir smegenys.
• Pavojingas gali tapti šių energetinių gėrimų vartojimas su alkoholiu. Geriantysis vėliau pajaučia savo girtumą, todėl paprastai yra išgeriama daugiau. Taip didėja apsinuodijimo alkoholiu pavojus. Be to toks mišinys gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, ypač širdies.

1. MITAS. Narkotinė ir/ar psichotropinė medžiaga pasišalino iš organizmo, jei žmogus nebejaučia jos poveikio.
   FAKTAS. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos gali būti organizme dar ilgai po to, kai žmogus nebejunta jų poveikio ir jaučiasi įprastai. Pavyzdžiui, kanapės aptinkamos ir po keturių savaičių, net jei buvo vartotos tik kartą.
2. MITAS. Nėščiai moteriai vartojant tabaką, alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, jos organizmas apsaugo mažylį nuo šių medžiagų poveikio.
   FAKTAS. Šios medžiagos neigiamai veikia mažylio fizinę ir psichinę sveikatą taip pat ar net stipriau nei jo mamos. Dėl jų vartojimo nėštumo metu vaikas gali žūti arba gimti neišnešiotas, turėti rimtų sveikatos sutrikimų.
3. MITAS. Tabakas, alkoholis ar kitos psichoaktyviosios medžiagos mažina stresą ir padeda įveikti problemas.
   FAKTAS. Šios medžiagos tik leidžia jas vartojančiam žmogui laikinai negalvoti apie užgriuvusias bėdas. Deja, jų poveikiui pasibaigus, problemos niekur nedingsta, o neretai jų net padaugėja.
4. MITAS. Paaugliai yra per jauni, kad taptų priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų.
   FAKTAS. Priklausomybė išsivysto bet kokiame amžiuje. Net dar negimę kūdikiai gali tapti priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų, kurias vartoja jų besilaukiančios mamos(pavyzdžiui, vaisiaus alkoholinis sindromas).

1. DOMĖKITĖS. Kuo daugiau žinosite apie jaunimo tarpe populiarias psichoaktyviąsias medžiagas bei jų poveikį ir žalą organizmui, tuo jausitės tvirčiau, kai nuspręsite apie tai pasikalbėti su savo vaiku. Žinios suteiks Jums pasitikėjimo savimi ir bus lengviau suprasti savo atžalą.
2. NEPERLENKITE LAZDOS. Tėvai nori viso ko geriausio savo vaikui, todėl neretai kelia jam labai aukštus reikalavimus: geri pažymiai, „tinkami“ draugai, perspektyvus universitetas ir pan. Pastebėta, kad vaikai, patiriantys itin didelį tėvų spaudimą, jaučia didelį stresą. Nebepakeldami įtampos ir siekdami atsipalaiduoti, neretai griebiasi ir psichoaktyviųjų medžiagų: nuo tabako iki dar stipriau jų psichiką veikiančių medžiagų.
3. ATMINKITE. Psichoaktyviosios medžiagos kelia įvairiapusį pavojų paauglio sveikatai, tačiau pavojus yra dvigubas, jei apsvaigus yra vairuojama. Net ir nestipriai apsvaigus sumažėja atidumas, sulėtėja reakcija, sumažėja atsargumo jausmas. Atminkite tai, kai kalbėsite su savo atžala, jeigu jis jau vairuoja dviratį, motorolerį , motociklą ar automobilį.
4. ŠALIN NAIVUMĄ. Ar manote, kad psichoaktyviosios medžiagos Jūsų vaikui yra nepasiekiamos ir kad vartoti gali tik kitų šeimų vaikai? Tyrimai rodo, kad mus visus nuolat supa netiesioginė „reklama“ apie šias medžiagas. Pavyzdžiui, trečdalyje populiariausių dainų minimas narkotikų, alkoholio ar tabako vartojimas; trečdalyje žinomiausių filmų veikėjai yra girti. Jūs ir Jūsų vaikas negyvenate vakuume. Todėl Jūsų budrumas ir pasiruošimas apie tai kalbėtis yra labai svarbus.
5. IŠLIKITE TVIRTI. Kartais manoma, kad psichoaktyviosios medžiagos yra žalingos tik tada, kai vartojamos ilgą laiką. Tiesa ta, kad šios medžiagos smegenims siunčia klaidinančius signalus, todėl niekada nežinosi, kaip konkrečiai jos paveiks konkretų asmenį. Gali užtekti pirmo ir vienintelio karto, kai sutriks kvėpavimas ar sustos širdis. Todėl būkite tvirti saugodami vaiką nuo eksperimentavimo su psichoaktyviosiomis medžiagomis.
6. PERDUOKITE ŽINIĄ. Prie visiems jau žinomų psichoaktyviųjų medžiagų arsenalo kasmet prisideda dešimtys naujų! Nuolat aptinkama dar negirdėtų medžiagų ir jų mišinių, kurių poveikis sveikatai nėra žinomas. Dėl to yra labai sunku iš anksto numatyti jų vartojimo pasekmes. Taigi nekaltas pabandymas „tik vieną kartą“ gali baigtis nežinia kuo. Svarbu, kad perduotumėte šią žinią savo atžalai.

Svarbu tėvams  „pasitikrinti”, ar jų elgesys su savo vaiku neprisideda prie rizikos, kad jis gali pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Vienas iš  „postūmių” – perdėtai aukšti tėvų reikalavimai savo atžalai bei tėvų tarpusavio nesutarimai dėl jų. Kai vienas iš suaugusiųjų reikalauja  „pasiekti žvaigždes”, o kitas – yra perdėtai nuolaidus, paaugliai visai pasimeta, o šeimoje vyrauja konfliktai.

Užduotis

• Kartu su vaiko tėčiu / mama ar kitu suaugusiuoju, dalyvaujančiu Jūsų vaiko gyvenime / auklėjime, susirašykite, ko konkrečiai tikitės iš vaiko: mokslo, laisvalaikio, jo santykių su bendraamžiais ir su Jumis bei kitose srityse.
• Palyginkite savo surašytus lūkesčius. Jei pastebėsite sritis, kuriose skirtumai yra ryškūs, diskutuokite ir  „suartinkite” pozicijas.
• Jei be Jūsų nėra kito vaiku besirūpinančio suaugusiojo, surašę savo reikalavimus, skirtus vaikui, duokite juos peržvelgti artimam draugui/-ei. Išgirskite nuomonę iš šalies. Tai bus penas pamąstymui.

Suderinti ir adekvatūs suaugusiųjų lūkesčiai suteiks Jūsų atžalai daugiau saugumo ir užtikrintumo bei mažės priežasčių šeimoje konfliktuoti.

Efektyvus būdas padėti paaugliui atsispirti pagundai išbandyti psichoaktyviąsias medžiagas, tai kartu su juo numatyti galimus pavojus.
Užduotis: Kartu su vaiku pagalvokite apie artėjantį artimiausią jo pasisėdėjimą su draugais ar vakarėlį, į kurį jį išleidžiate. Kartu pagalvokite, kokiais konkrečiais momentais jam gali būti pasiūlyta išbandyti tabako, alkoholio ar kitų „svaiginančių“ medžiagų.

Numačius situacijas, kuriose gresia pavojus, kad Jūsų vaikui gali būti pasiūlyta išbandyti psichoaktyviąją medžiagą, treniruokitės, kaip pasakyti  „NE”.

Užduotis.

Kartu sugalvokite konkrečius atsisakymus, pavyzdžiui,  „dėkui, tai ne man”,  „ačiū, ne, ir keičiam temą“ ir pan.

• Pasitreniruokite sakyti tokį  „ne” paprastose namų situacijose: pavyzdžiui, kai pasiūlote suvalgyti trečią cepeliną ar desertą.
• Kuo dažniau kartojame kokį nors veiksmą, tuo lengviau tampa jį atlikti, kol galiausiai susiformuoja įgūdis. Kai įgusite atsisakyti paprastose situacijoje, daug lengviau bus tą padaryti ir kritinėse – kai vaikas spręs, ar priimti draugų pasiūlymą parūkyti  „žolės”.