Neapsigaukite: kanapės vadinamos labai įvairiai, bet tai tas pats narkotikas.

• Kanapės yra žalias, rudas arba pilkas sausų, susmulkintų kanapės augalo lapų, stiebų, sėklų ir žiedų mišinys. Tai narkotinė medžiaga, kuri veikia žmogaus psichiką ir gali iššaukti įvairius sutrikimus.
• Kanapės turi daug pavadinimų: galite išgirsti jas vadinant žole, marihuana, šienu, suktine, „kasiaku“, „pychu“, „maryte“, „Meri Džein“, „gandžia“, „džointu“ ir t. t. Stipresnė kanapių forma vadinama hašišu.
• Atminkite, kad kanapės gali būti skirtingo stiprumo. Šiuo metu parduodamos kanapės (dar vadinamos skanku) yra stipresnės ir pavojingesnės žmogaus sveikatai negu tos, kurios buvo naudojamos prieš daugybę metų.
• Kanapių pėdsakų gali būti aptinkama organizme net prabėgus kelioms savaitėms po to, kai jos buvo vartotos paskutinį kartą.

Daugeliui žmonių kanapių vartojimas vieną akimirką sukelia nevaldomą juoką, o kitą – jau paranoją.

• Paprastai jaunimas vartoja kanapes, nes jos sukelia euforiją, linksmumą, atsipalaidavimą, neįprastus pojūčius: vaizdai ar garsai atrodo kitokie, spalvos atrodo ryškesnės, kyla noras juoktis, išnyksta laiko pojūtis ir t. t.
• Po kurio laiko euforija nuslūgsta, žmogus gali pasijusti mieguistas arba prislėgtas.
• Kai kurie žmonės, rūkydami kanapes, visiškai nieko nepatiria.
• Kitus apima staigus nerimas, baimė, nepasitikėjimas, panika, paranojiškos mintys, kinta seksualumas. Kartais, pavartojus didesnę dozę, gali kilti ūmi psichozė. Tuomet sutrinka pojūčiai ir mintys, kyla haliucinacijos, sunku suvokti, kas esi, sunku susiorientuoti. Gali kilti net minčių apie savižudybę.

Kanapėse randama daugiau negu 400 įvairių cheminių medžiagų, kurios veikia smegenis ir visą kūną, todėl neigiamo jų poveikio jauno žmogaus organizmui – nors vežimu vežk…

• Apsvaigus nuo kanapių nukenčia gebėjimas priimti apgalvotus sprendimus. Todėl kyla pavojus, kad paauglys gali patekti į pavojingas situacijas: išbandyti kitas psichoaktyviąsias medžiagas, turėti nesaugius ar net per prievartą lytinius santykius ir t. t.
• Kanapes vartojant ilgesnį laiką vystosi priklausomybė, didėja rizika, kad paauglys pradės piktnaudžiauti ir kitais narkotikais. O kanapių poveikis kartu su kitais narkotikais ar alkoholiu dar sunkiau nuspėjamas.
• Taip pat tampa sunku atlikti tikslius judesius, sulėtėja reakcija, silpnėja raumenų jėga, didėja apetitas ir svoris, trinka miegas, todėl suprastėja jaunuolio sporto pasiekimai.
• Dėl sutrikusios koordinacijos ir budrumo apsvaigus nuo kanapių pavojinga vairuoti, nes tampa sunku teisingai įvertinti atstumą ir reaguoti į signalus ir garsus kelyje.
• Kanapės silpnina atmintį, dėmesingumą, gebėjimą ką nors išmokti, mąstymas tampa miglotas. Būtent dėl to Jūsų vaikas gali neprisiminti, ką šiandien mokėsi mokykloje ar koks yra jo geriausio draugo telefono numeris. Taigi ima prastėti mokymosi rezultatai.
• Rūkant kanapes neigiamas poveikis plaučiams yra net didesnis negu rūkant tabako cigaretes. Nuolat kanapes rūkančius žmones kamuoja tokie patys kvėpavimo sutrikimai kaip rūkančius tabaką: kosulys, bronchitas, plaučių infekcijos, kyla plaučių vėžio rizika.

Tarp jaunimo gyvuoja daug su kanapių vartojimu susijusių mitų, kurie skatina toliau jas vartoti.

• Paaugliai neretai tiki, kad kanapes vartoti nepavojinga arba kad tai tik lengvas narkotikas. O tiesa ta, kad kas savaitę kanapes rūkantys 12–17 metų paaugliai 3 kartus dažniau galvoja apie savižudybę negu jų nerūkantys bendraamžiai. Kanapes vartojantys jaunuoliai prasčiau mokosi, linkę elgtis neatsargiai, lengvabūdiškai užsiimti rizikingu seksualiniu elgesiu. Taip pat kyla didesnis pavojus vartoti kitus narkotikus ir susirgti psichikos ligomis.
• Kartais naiviai tikima, kad kanapės nesukelia priklausomybės. Tačiau tyrimai rodo priešingai. Pastebėta, jei kanapes vartoti pradedama paauglystėje, tikimybė tapti priklausomam išauga iki 25–50 procentų.
• Pradėjęs rūkyti šią psichoaktyviąją medžiagą, neretas paauglys mano, kad apsiribos tik kanapėmis. Pasirodo, kanapės yra vartus atveriantys narkotikai. Dažnai kanapių vartojimas paskatina išbandyti ir kitus narkotikus, pavyzdžiui, kokainą, LSD, heroiną.
• Rūkant kanapes patogu tikėti, kad kanapės kelia mažesnį pavojų sveikatai negu tabakas. Realybė kitokia. Kanapės neturi filtro, o dūmai įtraukiami giliau ir ilgiau. Todėl į plaučius įtraukiama 3–5 kartus daugiau dervos negu rūkant tabako cigaretes.

Dar šiek tiek moksliniais tyrimais pagrįstų faktų

• Mokslininkai išskiria tris grupes asmenų, kuriems kanapių vartojimas yra ypač žalingas. Tai nėščios moterys, asmenys, turintys didesnę riziką susirgti psichikos ligomis (pvz., kai šeimoje ar giminėje yra sirgusių depresija ar šizofrenija) ir jaunimas iki 20 metų. Pastarųjų smegenys dar vystosi, todėl yra pažeidžiamos.
• Dauguma kanapėmis piktnaudžiaujančių žmonių teigia, kad šis narkotikas neigiamai paveikė jų pažintinius gebėjimus, karjerą, socialinį gyvenimą ir fizinę bei psichikos sveikatą. Jų atlyginimai mažesni, o karjera ne tokia sėkminga.
• Kanapių vartojimas nesuderinamas su vairavimu. Kanapės yra dažniausiai avarijose žuvusių vairuotojų vartotas narkotikas.
• Daugiau negu 70 proc. jaunimo mūsų šalyje teigia, kad būtų labai lengva įsigyti kanapių. Kas ketvirtas jaunuolis prisipažįsta, kad bent kartą yra jų vartojęs. Ir vis dėlto 96 proc. jaunimo mano, kad šią narkotinę medžiagą reikėtų uždrausti.
• Nustojus vartoti kanapes galvojama, kad galima atkurti suprastėjusią atmintį ir pagerinti mokymąsi. Visgi specialistai neduoda šimtaprocentinės garantijos. Faktai rodo, kad ilgą laiką kanapėmis piktnaudžiavusių asmenų išsilavinimas yra žemesnis, o pajamos mažesnės, nepaisant to, ar jie tebevartoja kanapes, ar nebe.

Nustojus vartoti kanapes, jaučiami panašūs pojūčiai kaip ir bandant atsisakyti nikotino. Tačiau ne viskas taip paprasta…

• Nusprendę nebevartoti kanapių, paaugliai keletą dienų būna dirglūs, neramūs, pikti. Taip pat gali kankinti nemiga, prakaitavimas, pykinimas, drebulys. Tai abstinencijos požymiai.
• Visgi noras vėl apsvaigti gali būti toks stiprus, kad paaugliui gali būti labai sunku pačiam atsisakyti šio žalingo įpročio.
• Kitose šalyse esančiose reabilitacijos įstaigose pastebėta, kad žmonės su šia priklausomybe kovoja net 3–5 metus – panašiai kaip ir nuo amfetamino ar kokaino priklausomi asmenys. Tai rodo, kokias neigiamas pasekmes žmogaus smegenims sukelia šie „lengvi“ narkotikai.
• Deja, gydymo sėkmė nėra tokia didelė, kokios norėtųsi. Tik 50 proc. besigydančių ištveria pradinį dviejų savaičių trukmės abstinencijos laikotarpį, o iš jų tik pusė neatkrenta per pirmuosius metus.
• Norint padėti jaunuoliui mesti vartoti kanapes, svarbu, kad gydymo programa būtų pritaikyta individualiai jam ir keičiama besikeičiant jo poreikiams.

• ROGES RUOŠKITE VASARĄ. Kanapės – jaunimo dažniausiai vartojamas narkotikas, kurį greičiausiai anksčiau ar vėliau pasiūlys ir Jūsų vaikui. Todėl svarbu, kad tėvai kuo daugiau žinotų apie šį narkotiką, jo poveikį ir žalą. Tuomet būsite pasiruošę kalbėtis apie tai su savo atžala, kol jis dar nėra išbandęs šios narkotinės medžiagos.
• NENUMOKITE RANKA. Tyrimai rodo, kad labai mažai paauglių pradeda vartoti kitus narkotikus prieš tai neišbandę kanapių. Todėl atsakingai žiūrėkite į savo vaiko apsaugojimą nuo eksperimentavimo su šia narkotine medžiaga. Jei kalbėsite su vaiku apie kanapių žalą, mažinsite tikimybę, kad jis pradės jas vartoti.
• IŠLIKITE TVIRTI. Jūsų paauglys gali bandyti Jus įtikinti, kad kanapės mažiau pavojingos už cigaretes ar alkoholį. Vis dėlto dėl kanapių poveikio smegenims jas vartojantys jaunuoliai po to jaučia didesnį malonumą vartodami ir kitus narkotikus, pavyzdžiui opioidus, o vartojant kelias psichoaktyviąsias medžiagas priklausomybė gali išsivystyti greičiau. Todėl, saugodami vaiką nuo kanapių vartojimo, saugote jį ir nuo kitų narkotikų.
• PAŽINKITE DRAUGUS. Tyrimai rodo, kad jaunuoliams, kurių draugai vartoja kanapes, gresia 30 kartų didesnė tikimybė taip pat jas išmėginti negu tiems, kurie neturi kanapes vartojančių draugų. Todėl svarbu, kad pažinotumėte savo vaiko draugus, stebėtumėte, su kuo jis leidžia laisvalaikį.
• PAPASAKOKITE. Pasirodo, mūsų šalyje kas antras jaunuolis apie kanapių vartojimo pasekmes sužino iš interneto ir tik kas dešimtas – iš savo tėvų. Svarbu, kad apie kanapių keliamą žalą vaikai išgirstų būtent iš savo tėvų. Kodėl? Tyrimai, rodo, kad tada jie rečiau eksperimentuoja su šia narkotine medžiaga.
• BŪKITE KŪRYBIŠKI. Informacija apie narkotines medžiagas yra naudinga, tačiau vien jos nepakanka. Vien faktų išdėstymas nebūtinai padarys norimą įtaką Jūsų vaiko elgesiui. Tėvai turėtų apmąstyti, kaip jie galėtų pateikti informaciją vaikui taip, kad jis geriau ją suprastų ir atsimintų. Pavyzdžiui, kartu galite paieškoti internete jaunų žmonių papasakotų istorijų apie tai, kaip jie jautėsi vartodami kanapes ir ką dėl to prarado.

Norėdami, kad pokalbis su vaiku būtų sėkmingas, pasiruoškite jam.

• Pasidomėkite informacija apie kanapes: jų vartojimo paplitimą Lietuvoje ir Europoje, poveikį, žalą ir kt.
• Užsirašykite tai, ką norėtumėte papasakoti savo vaikui.
• Taip pat prieš pokalbį svarbu numatyti „slidžias“ vietas: apmąstykite, ką atsakysite savo vaikui, kuris gali teigti:
  – juk smagu išbandyti kanapes. Aš daug nevartosiu, tik kartais su draugais
  – visi tai daro ir niekam nieko blogo neatsitiko
  – juk tu irgi išbandei kanapes, kai buvai jaunas?
  – tai nė kiek nepavojingiau negu gerti alkoholį – netgi mažiau pavojinga
  – kanapės naudojamos gydant ir yra legalizuotos kitose šalyse

Norėdami sumažinti pavojų, kad Jūsų vaikas išbandys kanapes, pasidomėkite, su kuo jis bendrauja.

• Pasakykite vaikui, kad Jums rūpi, su kuo jis bendrauja.
• Paprašykite, kad jis papasakotų apie savo draugus ir pažįstamus: kas jie tokie, kokio amžiaus, kaip dažnai susitinka, kaip sutaria.
• Pasiūlykite pasikviesti vieną kitą draugą pas save į namus, kad patys pamatytumėte savo akimis, su kuo leidžia laiką Jūsų atžala
• Turėkite vaiko draugų telefono numerius.

Tokį pavojų mažina ir Jūsų domėjimasis, ką veikia atžala.

• Pasirinkite laiką, kai Jūs ir vaikas esate ramūs, geros nuotaikos ir niekur neskubate.
• Pasidomėkite, ką šiandien ir paprastai veikia Jūsų vaikas po pamokų ir savaitgaliais, kai nebūna su Jumis.