• Reklama yra visur. Aplink mus nuolat vyksta tabako, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų reklama. Jos poveikis stiprus. Pastebėta, kad jau nuo ankstyvos vaikystės gebame įsiminti, atpažinti ir sieti matomas reklamas su gamintojų prekės ženklais. Neįtikėtina, kad vaikai jau nuo 3 metų amžiaus atpažįsta alkoholio prekės ženklus!
• Taikinys – paaugliai. Kaip manote, kodėl tabako ir alkoholio kompanijos reklamose taip stengiasi patraukti jaunimo dėmesį? Pasirodo, būtent 12 – 13 m. paaugliai jau pradeda eksperimentuoti su šiomis medžiagomis. 90 proc. rūkorių rūkyti pradėjo aštuoniolikos metų ir ankščiau.
• Reklama galinga. Net ir tiems paaugliams, kurie niekada nebandė rūkyti, bet matė tabako reklamas, išauga tris kartus didesnis pavojus, kad greitu metu jie vis dėlto pabandys rūkyti, nei tiems, kurie tokių reklamų nematė.
• Reklama turi įvairių formų. Alkoholinių gėrimų kompanijos kuria internetinius puslapius, kuriuose reklamuojami alkoholiniai gėrimai. Dauguma jų orientuoti į jaunimą, nes juose gausu interaktyvių žaidimų ir konkursų, kurių nugalėtojams siūlomi patrauklūs prizai.

• Paaugliai mato – paaugliai kartoja. Iš tėvų nuo pat ankstyvos vaikystės mokomasi ir įpročių. Vaikai nuo mažumės stebi, kaip tėvai elgiasi susidūrę su sunkumais, kaip tvarkosi su įtampa, kaip valdo emocijas. Tėvų įpročiai daugiau mažiau tampa vaikų įpročiais. Keisdami savo įpročius tėvai keis ir paauglių elgesį. Jei atrasite kitų būdų atsipalaiduoti po sunkios dienos nei taurė vyno ar bokalas alaus, padarysite didelę paslaugą ne tik savo sveikatai, bet ir savo atžaloms.
• Svarbu tai, ką paaugliai girdi šeimoje. Paauglių įpročius formuoja ne tik tėvų elgesys. Tėvų įsitikinimai, girdimi per pokalbius, humoras apie alkoholio vartojimą taip pat svarbūs. Jei tėvai mano, kad tikras vyras turi išgerti, arba mama tiki, jog rūkanti moteris atrodo elegantiška ir emancipuota – labai tikėtina, kad taip mąstys ir paauglys.
• Tėvai turi aiškiai pasakyti „ne“. Tyrimai rodo, kad tėvų nusiteikimas apie savo atžalų rūkymą ar alkoholio vartojimą nemažai lemia, ar šias medžiagas paaugliai iš tiesų vartos. Tėvų, kurie labai neprieštarautų, jei sūnus ar dukra rūkytų bei gertų, paaugliai dvigubai dažniau rūkė ir trigubai dažniau gėrė alkoholį nei tie, kurių tėvai rūkymui ar alkoholio vartojimui prieštarautų.
• Paauglystėje nėra saugaus būdo vartoti alkoholį. Nemažai tėvų tiki mitu, kad per šeimos susibūrimus, šventes nėra nieko blogo duoti šiek tiek alkoholio paragauti ir paaugliams. Kai kurie tėvai mano, jog taip moko juos vartoti alkoholį saugiai. Deja, tyrimai atskleidžia priešingą situaciją: paaugliai, kurių tėvai jiems davė ragauti alkoholio namie, daugiau jo ima vartoti ir su bendraamžiais už namų ribų, nei tie, kurių tėvai to nedarė.

• Kiekviena šeima skirtinga. Dažnai verda diskusijos apie tai, kas turi didesnę įtaką paaugliams. Dalis tėvų įsitikinę, kad jų atžalai įžengus į paauglystę ir pradėjus maištauti, jie bejėgiai prieš aplinkos (bendraamžių, interneto) įtaką. Atlikti tyrimai psichologams leidžia daryti išvadas, kad tai individualu ir kiekvienoje šeimoje yra kitaip.
• Santykiai ir taisyklės – svarbiausia. Emociniai ryšiai santykiuose ir esamos taisyklės – štai, kas lemia išties daug. Šeimose, kur tėvai nuo mažumės gebėjo sukurti aiškias taisykles ir užmegzti su vaikais artimus santykius, paaugliai yra atsparesni išorės įtakai, ne tokie patiklūs.
• Paaugliai išorėje ieško to, ko trūksta šeimoje. Šeimose, kur vyrauja paviršutiniškas bendravimas apie buitį, vengiama dalintis asmenine patirtimi, mažai bendrų veiklų, nėra tvirtų emocinių ryšių, paaugliai išgyvena emocinio artumo stygių ir bando jo ieškoti išorėje. Tuomet jie lengviau pasiduoda draugų įtakai. Dažnai tokie paaugliai nepasitiki savimi, todėl yra imlesni viskam, kas padeda sudaryti geresnį įspūdį apie save. Alkoholio ir tabako pramonei pasiekti juos per žiniasklaidą – tik vienas žingsnis.

• Įsiklausykite į dainų žodžius. Jaunimą gali veikti per radiją ar internete transliuojamos mėgstamos dainos, kuriose dainuojama apie narkotinių medžiagų vartojimą. Vieno tyrimo metu ištirta 1000 dainų. Paaiškėjo, kad ketvirtadalyje jų skambėjo žodžiai, susiję su alkoholiu, tabaku ar kitomis nelegaliomis narkotinėmis medžiagomis. Marihuana / kanapės buvo dažniausiai dainose minima nelegali narkotinė medžiaga.
• Kritiškai vertinkite filmus. Išnagrinėjus 200 populiarių filmų Vakarų šalyse, paaiškėjo, kad iš jų tik 5 proc. nėra vaizduojamos jokios narkotinės medžiagos. Apie 90 proc. likusių filmų vaizduojami tabako gaminiai ir / ar alkoholis, o penktadalyje – nelegalūs narkotikai.
• Paaugliai kartoja. Jaunimas daug pozityviau reaguoja į alkoholį ar mintį apie jo pavartojimą, kai filmuose pamato savo mėgstamus aktorius, vartojančius alkoholį. Paaugliai yra linkę kartoti tai, ką mato ekrane. Visa tai veikia jų požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą ir priimamus sprendimus.
• Paaugliai daro įtaką vienas kitam. Paaugliai linkę aptarti matytas televizijos programas, filmus, kompiuterinius žaidimus ar dainas, o juose skambantys dviprasmiški žodžiai apie tai, kad lyderystė, populiarumas yra neatsiejami nuo alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo, skatina paauglius mėgdžioti ir sekti tokiais pavyzdžiais.

• Vaikus reklama veikia kasdien. Alkoholiniai gėrimai reklamuojami žurnaluose, reklaminiuose stenduose, laikraščiuose, plakatuose, konkursų metu, ant drabužių .
• Nėra dovanų už dyką. Tabaką gaminančios ir parduodančios kompanijos remia sporto varžybas, siekdamos, kad jas pastebėtų didelė jaunų žmonių auditorija. Šios įmonės taip pat dovanoja reklaminius atributus su savo logotipais: kepurėles, marškinėlius, kuprines, taip siekdamos daryti įtaką.
• Internete reikia būti budriam. Kartais tėvai mano, kad vaikui saugiau praleisti laiką internete nei šlaistytis gatvėmis. Naudodami internetą informacijos rinkimui, bendravimui ar pramogoms, jaunuoliai gali susidurti su narkotines medžiagas reklamuojančiomis žinutėmis. Kai kuriuose internetiniuose puslapiuose šios medžiagos pateikiamos kaip nežalingas laisvalaikio užsiėmimas, lengvinantis bendravimą ar didinantis smegenų galią. Internetu nusipirkti nelegalių narkotinių medžiagų gali būti taip pat lengva, kaip nusipirkti knygą ar drabužį.
• Nepasiduokite reklamos įtakai. Reklamoje pateikiama informacija gali skatinti nesveiką gyvenimo būdą bei narkotinių medžiagų vartojimą. Mokydami vaiką kritiškai vertinti reklamą ir protingai pasirinkti, jį saugome.

• Mokykite mąstyti kritiškai. Kad paauglys neimtų aklai mėgdžioti savo bendraamžių ar to, ką mato internete bei reklamose, jam reikalingos tam tikros asmeninės savybės ir gebėjimai. Svarbu mokytis kritiškai mąstyti, t. y. viskuo aklai nesižavėti. Paauglystėje kritinis mąstymas dar tik pradeda formuotis. Čia būtina suaugusiųjų pagalba: skatinti paauglį reikšti savo nuomonę, kviesti diskutuoti, pasverti teigiamas ir neigiamas puses ir galiausiai pasirinkti.
• Svarbus gebėjimas atidėti poreikio ar noro patenkinimą. Paaugliams tai labai sunku. Jų smegenys dar nėra pakankamai susiformavusios, kad „nuspaustų stabdį“, kai akys mato, o širdis nori. Taigi vėl reikia suaugusiojo. Tik situaciją apsunkina tai, kad dažnai bandome mokyti aiškindami, moralizuodami, reikalaudami. Jokie žodžiai taip gerai nemoko, kaip tėvų elgesio pavyzdys.
• Paauglius ugdote savo pavyzdžiu. Pirmiausiai savo pavyzdžiu mokome atžalas susivaldyti, išlaukti. Jei parduotuvėje apsipirkinėdami lengvai nepasiduodate akcijoms ir laikotės sudaryto pirkinių sąrašo, tikėtina, to mokysis ir jūsų atžala. Jei per masinius išpardavimus elgiatės ramiai ir racionaliai perkate tik tai, ko iš tiesų reikia, vėlgi jį ugdote.
• Svarbu mokyti numatyti savo elgesio pasekmes. Paaugliai tikrai impulsyvūs – jų smegenys dar ne visada geba pirma pagalvoti, tik po to daryti. To reikia mokytis. Jei kelyje vairuojate neviršydami greičio, susilaikote nuo nepagarbaus elgesio kitų eismo dalyvių atžvilgiu, arba pavartoję alkoholio niekada nesėdate už vairo, atsakingo elgesio mokote ir savo vaikus. Būtent iš jūsų paaugliai kasdien sužino, ko geriau nedaryti ir kodėl.

Paaugliai vienas kitam daro stiprią įtaką, vienas iš kito mokosi. Kuo atviresnis bus jūsų santykis su sūnumi ir dukra, tuo daugiau jie su jumis pasidalins apie tai, ką veikia jų draugai. Atsargiai, ne moralizuodami, o diskutuodami, galėsite padėti savo atžalai atsirinkti, kuo verta sekti, o nuo ko geriau susilaikyti.

Daugelį tėvų erzina, pykdo paaugliškas noras visur ginčytis, nesutikti. Tačiau tai reikėtų verčiau skatinti, nei slopinti: prieštaraudamas paauglys ugdo savo gebėjimą pasakyti „ne” bei kritiškai mąstyti. Turite būti kantrūs ir neužslopinti šio maišto, jei norite, kad ir bendraamžiams jis gebėtų paprieštarauti, kai šie pasiūlys išbandyti ką nors nauja, pvz., alkoholio ar elektroninę cigaretę.

Dalyvaukite savo sūnaus ar dukros mokyklos renginiuose, prevencinėse programose, skirtose psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikai mažinti. Tyrimai rodo, kad dėl tėvų dalyvavimo efektyvumas tikrai išauga ir mažiau paauglių eksperimentuoja ar vartoja šias medžiagas.

Daugiau dalyvaukite paauglio gyvenime. Užuot kontroliavę ir kritikavę, stebėkite, klausinėkite, išklausykite, diskutuokite. Paaugliui reikia bent vieno patikimo suaugusiojo – tai pagrindinė sąlyga, kad jis išsiugdytų gyvenime reikalingas savybes ir įgūdžius.

Šventės ar giminės susibūrimo metu, kai stalas nuklotas gėrybėmis ir visko siūloma paragauti, net mums, suaugusiesiems, nelengva pasakyti „ne”. Praktikuokite tai. Svarbų pavyzdį parodysite paaugliui, jei atsispirsite spaudimui įtikti šeimininkams ir atsisakysite įsidėti dar vieną kąsnį arba neversite valgyti savo sūnaus ar dukters, kad pasirodytumėte, kaip juos bandote išauklėti. Taip pat pabandykite atsisakyti siūlomos antros (o gal net pirmos!) taurės alkoholinio gėrimo. Tai darykite tvirtai, be melo ar pasiteisinimų: „ačiū, man jau pakaks”, „ačiū, aš negeriu/nevartoju” ir pan.

Pasiūlykite savo sūnui ar dukrai parungtyniauti, kuris sugebės pakeisti kokį nors savo netinkamą įprotį. Paklauskite jo, kokį, jo manymu, įprotį turite, kuris kelia problemų jums arba kitiems. Išsakykite ir savo nuomonę, ką, pasak jūsų, jums vertėtų savyje keisti. Pakvieskite ir atžalą įvardyti savo elgesį, kurį jis galėtų keisti (čia nebandykite gudrauti ar spausti, tiesiog priimkite tai, ką jis pasirinks). Apsisprendę dėl savojo neigiamo įpročio, sudarykite sandėrį: laimės tas (o gal abu), kas sutartą laikotarpį sugebės to nebekartoti (geriau palikite vietos vienai klaidai). Galite sugalvoti ir prizą.

Paprašykite savo sūnaus ar dukters, kad pasidalintų, kokią muziką jis/ji pastaruoju metu klauso, kokie ] atlikėjai labiausiai patinka, kokius filmus žiūri. Kartu pasiklausykite jam ar jai patinkančių dainų, pažiūrėkite filmą. Po to galite aptarti, ką kiekvienas pastebėjote, kas patiko, kas ne. Jeigu rodoma ar sakoma tai, kas jus verčia sunerimti, įvardykite, bet susilaikykite nuo moralizavimo ar draudimų. Kvieskite diskutuoti: abu išsakykite savo nuomones, matomus privalumus ar trūkumus, ieškokite kompromiso. Tik būtinai susilaikykite nuo bandymo gudrumu ar prievarta ką nors uždrausti. Paaugliai tai jaučia, ir daugiau su jumis nebeatviraus.