• Sunkiausia atsikratyti psichologinės priklausomybės. Nors kurį laiką nebevartojant psichoaktyvios medžiagos organizmas gali nebejausti fizinės abstinencijos ir atprasti, psichologinė priklausomybė išlieka ilgai. Būtent jai atsispirti ir reikalinga ilgalaikė psichologinė pagalba, artimųjų palaikymas, kad paauglys išmoktų kitais būdais be svaigalų tvarkytis su emocijomis, spręsti problemas, kurti kitokius santykius. Išsamiau žr. pamokoje „Kaip ugdyti tvirtą, aplinkos spaudimui gebantį atsispirti paauglį“.

• „Sunkūs“ ir „lengvi“ narkotikai: ar tikrai taip skiriasi? Specialistai nebeskirsto narkotinių medžiagų į lengvas ir sunkias. Viena iš priežasčių – nuo visų išsivysto sunki psichologinė priklausomybė. Pavyzdžiui, JAV yra specializuoti gydymo ir reabilitacijos centrai siekiantiems įveikti psichologinę priklausomybę nuo marichuanos, nes pastebėta, kad nuo šios medžiagos jaunuoliai atpranta itin sunkiai. Net pastebima atvejų, kai nuo priklausomybės nuo heroino sveikstama greičiau negu nuo marichuanos. Visos elektroninės cigaretės yra nesaugu. Psichologinė priklausomybė gali kilti ir rūkant elektronines cigaretes be nikotino. Jaunuolis išmoksta veiksmų sekos: rūko, kai jaučia įtampą ar bendrauja su draugais, įtraukia kvapnius garus, išpučia ryškiai baltus dūmus. Visa tai gali tapti maloniu ritualu, kurio paskui sunku atsisakyti. Išsamiau žr. pamokoje „Kodėl kai kurie vaikai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas?“.

• Pradedama nuo eksperimentavimo. Šioje stadijoje paauglys dar nereguliariai rūko ar pabando pavartoti alkoholį, kitas svaigias medžiagas. Ar jis toliau vis dažniau tai vartos, neretai priklauso nuo pirmųjų bandymų patirties.
• Antra ir trečia stadijos – ankstyvasis ir vis stiprėjantis problemiškas vartojimas. Paauglys psichoaktyviąją medžiagą pradeda vartoti jau reguliariai, dažniausiai – savaitgaliais. Atsiranda vis didesnė tolerancija medžiagai: jis nebereaguoja į ją taip, kaip pačioje pradžioje, tad reikia vis didesnės dozės. Pamažu vartojimas tampa dar dažnesnis, gali pradėti matytis neigiamos pasekmės sveikatai, pvz., trikdoma normali smegenų veikla, tad gali prasidėti nerimo sutrikimai, depresija.
• Galiausiai prasideda piktnaudžiavimas. Alkoholį, tabaką ar kitas medžiagas paauglys vartoja impulsyviai, paprastai kasdien. Pasireiškia pirmieji priklausomybės požymiai. Tai stiprus, kartais nenugalimas potraukis, kai žmogui svaigios medžiagos vartojimas tampa daug svarbesnis už anksčiau mėgtą veiklą ir santykius su žmonėmis bei įsipareigojimus.

• Stiprios tėvų emocijos. Žinia, kad jūsų vaikas išbando ar vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, gali būti netikėta. Tuomet kyla daug emocijų, kurios Jus gali pastūmėti ką nors kaltinti, atstumti vaiką ar rėkti.

• Svarbu susivaldyti. Tėvams reikėtų pastebėti intensyvias savo emocijas ar impulsą staiga ką nors daryti. Pirmiausia prisėskite, keletą kartų ramiai, giliai įkvėpkite ir sau pasakykite: „Nepanikuok“. Galbūt viskas ne taip blogai, kaip atrodo.
• Imtis veiksmų geriau nurimus. Tuomet bus lengviau kalbėtis su vaiku ir valdyti pokalbį taip, kad jis nevirstų kaltinimais, tardymu ar prievartos naudojimu. Tik kalbėdamiesi ir kartu ieškodami sprendimų galėsite padėti savo vaikui, o jis tai labiau priims.
• Neatidėliokite. Kartais gali apimti didelis nerimas ir pasimetimas. Iš nežinojimo, ką daryti, tėvai atidėlioja svarbius sprendimus. Jei paauglys pradėjo vartoti svaigiąsias medžiagas ankstyvame amžiuje, didelė rizika, kad jis ir toliau tai darys, kol jo nesustabdysite. Kuo anksčiau sustabdome, tuo lengviau paaugliui pavyks atsisakyti žalingo įpročio.

• Surinkite įrodymų. Tikėtina, kad jūsų vaikas iš pradžių gali neigti, kad vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, todėl paieškokite, kuo pagrįsite savo įtarimus. Tai gali būti rastos narkotinės medžiagos, vaiko elgsenos ar išvaizdos pokyčiai, neįprasti kvapai, dėmės ant rūbų, mokytojų pastabos, namuose dingstantys pinigai, tabakas ar alkoholis ir t. t.
• Nuspręskite, kas dar dalyvaus. Apmąstykite, kaip kalbėtis bus lengviau: tik jums su vaiku ar kartu su kitu suaugusiu šeimos nariu, o gal bus kitas žmogus, kuriuo jūsų atžala pasitiki (senelis, teta, mokytoja ar kt.). Susitarkite, ką visi kalbėsite, kad nekiltų nesusipratimų.
• Pokalbį planuokite iš anksto. Nepradėkite apie tai kalbėtis su vaiku netikėtai, pvz., kilus konfliktinei situacijai. Abu turite būti ramūs. Gerai apmąstykite tinkamiausią laiką ir vietą.
• Apgalvokite, ką sakysite. Kalbant svarbu kuo išsamiau aptarti su paaugliu jo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą: kada ir kaip pradėjo, kaip jaučiasi, kai pavartoja, su kuo tai daro, iš kur gauna pinigų, kas skatina vartoti vėl ir vėl, ar bandė atsisakyti.
• Būkite pasiruošę. Narkotines medžiagas vartojantys paaugliai linkę manipuliuoti, neigti savo problemas. Būkite tam pasiruošę. Pokalbį pradėkite tik tada, kai esate ramūs. Kitaip bus sunku logiškai dėlioti argumentus, ieškoti sprendimų, susikalbėti su paaugliu. Pajutęs jūsų stiprias emocijas, paauglys galės lengviau jumis manipuliuoti. Kaip pačiam valdyti savo emocijas, rasite kitoje pamokoje „Streso mažinimas“.

• Pokalbį pradėkite pozityviai. Parodykite vaikui, kad jis jums rūpi. Vartokite žodžius „meilė“, „rūpestis“, „svarbus“. Pavyzdžiui: „Man tu labai rūpi. Šiuo metu man kai kas kelia nerimą, ar galėtume apie tai pasikalbėti?“
• Išsakykite kuo tiksliau. Kalbėdami remkitės surinktais įrodymais. Pasakykite tiesiai, kad manote, jog vaikas vartoja svaigiąsias medžiagas. Pabrėžkite, kad norite ne nubausti, o sužinoti tiesą ir kartu tai išspręsti.
• Neskubėkite. Leiskite vaikui kalbėti, skatinkite jį išsakyti savo nuomonę. Gali tekti išlaukti ilgas tylos pauzes. Svarbu leisti jam pajusti, kad tai dialogas, o ne vienpusis barimas ar ultimatumas.
• Pasiruoškite priimti vaiko jausmus. Tikėkitės, kad jis reaguos neigimu ir pykčiu. Neretai po vaiko pykčiu slypi ir kiti sunkūs jausmai. Galbūt jis jaučiasi Jus nuvylęs, nes negali pateisinti jūsų lūkesčių; o gal jis bijo, kokios dabar pasekmės jo laukia.
• Pasistenkite išlikti ramūs. Vaikas gali bandyti išsisukinėti ir kaltinti Jus, kad esate blogi tėvai. Jus tai gali paskatinti gintis, teisintis, kaltinti vaiką ar jį atstumti. Nedarykite to. Atminkite: pagrindinis pokalbio tikslas – jūsų vaikas, o ne jūs.
• Aptarkite priežastis. Klauskite vaiko, kas jį skatina vartoti. Ar tai bandymas spręsti kokią nors problemą (vienišumo, nerimo, nepasitikėjimo savimi), ar aštrių pojūčių, nuotykių siekis, ar dar kas nors. Tik spręsdami su vaiku šias gilesnes problemas galėsite padėti jam visiškai atsisakyti svaigalų.

• Susitarimai. Paprašykite vaiko jums atiduoti viską, ką turi susijusio su vartojama psichoaktyviąja medžiaga. Taip pat labai svarbu pasiekti susitarimą, kad vaikas nuo šiol visiškai to nebevartotų.
• Ne vienas. Paaugliai dažniausiai psichoaktyviąsias medžiagas vartoja su draugais. Būtina sužinoti, kas jie, ir susisiekti su jų tėvais ar klasės vadovu. Užkirsdami kelią tokiai grupinei veiklai, padėsite nebevartoti ne tik savo vaikui, bet ir kitiems nepilnamečiams.
• Didesnė kontrolė. Pasakykite, kad tam tikrą laiką jūs norėsite atidžiau stebėti vaiką, kad padėtumėte jam visiškai atsisakyti psichoaktyviosios medžiagos: kad galėsite kartu patikrinti jo daiktus, kad vaikas turės pranešti apie buvimo vietą ir ką planuoja veikti, kada grįžti.
• Vakarėliams -–ne. Kol nebūsite tikri, kad jūsų vaikas nustojo vartoti psichoaktyviąją medžiagą, rekomenduojama neleisti į draugų vakarėlius ir vėlyvus pasibuvimus, nes ten itin didelė medžiagų vartojimo tikimybė.
• Saugumas namuose. Peržvelkite namuose esančius vaistus, tabaką ir alkoholinius gėrimus ir apgalvokite, ar jie nėra per lengvai pasiekiami jūsų vaikui. Laikykite juos užrakintus.

• Nemokamos anoniminės konsultacijos telefonu. Pasikalbėti apie jūsų atžalą užgriuvusią problemą galima su emocinę paramą ir informaciją teikiančiomis linijomis: „Tėvų linija“ (8 800 900 12), „Jaunimo linija“ (8 800 28888). Čia dirbantys konsultantai gali padėti pasiruošti pokalbiui su savo vaiku, rasti kitus tinkamus sprendimus, sužinoti apie tolesnės pagalbos galimybes jūsų gyvenamojoje vietoje.
• Patikima informacija internete. Papildomos naudingos informacijos, kaip kalbėtis su paaugliu, ir ką daryti toliau, norint užkirsti kelią jo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, rasite Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tinklalapyje. Taip pat galite pasikonsultuoti internetu su psichologu, rašydami jaunimui@antakpol.lt.

Pagalba mieste.

Patariame kreiptis konsultacijos į savo miesto, rajono psichikos sveikatos centrą arba Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ar Šiaulių filialą. Specialistai, išklausę jūsų problemą, suteiks reikalingą informaciją.  Respublikiniame priklausomybės ligų centre paslaugos, teikiamos nepilnamečiams, yra nemokamos ir teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės. Į vaikų ir paauglių psichiatro konsultaciją gali patys registruotis paaugliai nuo 16 m. Jaunesni nei 16 m. registruojami ir laukiami atvykstant su tėvais. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras konsultacijos metu įvertins sveikatos būklę, ir, nustačius žalingą vartojimą ar priklausomybės diagnozę, suteiks informaciją apie priklausomybės sutrikimą bei galimus gydymo būdus. Informaciją apie konkrečias Jūsų savivaldybėje institucijas, organizacijas, įstaigas, į kurias galima kreiptis pagalbos, jei vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas Jūsų savivaldybėje, rasite čia: https://ntakd.lrv.lt/lt/reabilitacija/kur-kreiptis-pagalbos-jeigu-vaikas-vartoja-psichoaktyviasias-medziagas.

Visoje Lietuvoje yra vykdoma Ankstyvosios intervencijos programa, kuri skirta 14-21 metų jauniems asmenims, turintiems eksperimentavimo su psichoaktyviosiomis medžiagomis (išskyrus tabaku) ar nereguliaraus jų vartojimo patirtį. Programa ugdo jaunuolių kritinį mąstymą, gebėjimą suvokti alkoholio ir narkotikų vartojimo riziką, kas skatina keisti požiūrį į alkoholio ir narkotikų vartojimą bei elgesį.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai vykdo dalyvių registraciją į Ankstyvosios intervencijos programos užsiėmimus. Užsiėmimus su jaunuolių grupėmis veda pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir (ar) visuomenės sveikatos biuro specialistai.

Dalyvavimas Ankstyvosios intervencijos programoje trunka 10 val., kurios apima pradinį ir baigiamąjį pokalbius bei 8 val. praktinius užsiėmimus grupėje.

Dalyvavimas grupėje yra konfidencialus ir nemokamas. Daugiau informacijos rasite :

Prieš pokalbį su vaiku prisiminkite save paauglystėje. Greičiausiai išgyvenote sunkumų bendraudami su bendraamžiais, nuobodžiavote, nepasitikėjote savimi. Galbūt taip pat eksperimentavote su svaigiosiomis medžiagomis. Prisiminimai padės geriau suprasti, kaip gali jaustis jūsų vaikas, bus lengviau rasti tinkamus žodžius pokalbiui.

Atminkite, kad tai, jog jūsų atžala pradėjo rūkyti ar svaiginasi alkoholiu arba kitomis medžiagomis, nėra pasaulio pabaiga. Pokalbiai apie tai su savo vaiku yra tik vienas iš gyvenimo iššūkių. Taip pat tai yra galimybė ir jums, ir jūsų vaikui ugdyti naujus įgūdžius, kaip kartu spręsti problemas ir pagerinti santykius.

Neretai tėvai vengia savo atžalai, vartojančiai narkotines medžiagas, ieškoti pagalbos, baimindamiesi, kad kas nors iš pažįstamų apie tai sužinos. Jums kreipiantis pagalbos į psichikos sveikatos centrą ar priklausomybės ligų centrą, darbuotojai turi užtikrinti konfidencialumą. Visa informacija apie jūsų šeimą ir problemas turi būti saugoma nuo pašalinių, o informacijos teikimas kitoms institucijoms yra griežtai reglamentuotas pagal įstatymus.

Bandydami padėti savo vaikui, atminkite, kad sveikimo procesas – tai ne vien svaiginančios medžiagos atsisakymas. Tai gyvenimo būdo, mąstymo ir elgesio įpročių keitimas, mokymasis kontroliuoti ir reikšti emocijas neapsvaigus, saugaus laisvalaikio planavimas po pamokų, tinkami draugai.

Įsivaizduokite, kad bandote įtikinti kitus tėvus pasikalbėti su savo vaiku apie narkotines medžiagas. Kaip reaguotumėte į šiuos jų pasiteisinimus?

• Jaunystėje ir aš vartojau alkoholį ir rūkiau, bet man nieko baisaus nenutiko.
• Paaugliams reikia eksperimentuoti , kad pažintų pasaulį, tai normalu.
• Visi kažką vartoja, tad nenoriu, kad mano vaikas būtų atsiskyrėlis.
• O jeigu aš klystu ir jis iš tiesų nieko nevartoja? Vaikas supyks ir mūsų santykiai pablogės.
• Aš nesu geras tėvas, todėl man tai padaryti bus labai sunku.
• Nežinau, nuo ko pradėti šį pokalbį.

Bandant pakeisti tokią nuomonę, gali padėti argumentai apie tai, kad, kuo anksčiau pradeda paauglys eksperimentuoti svaigalais, tuo didesnė rizika tapti priklausomam. Be to, svaigiųjų medžiagų koncentracija ir prieinamumas šiais laikais didesni negu prieš 20 ar daugiau metų. Tad svarbu ieškoti saugesnių būdų, kaip išreikšti save paauglystėje.

Įsivaizduokite: jūsų draugas sužinojo, kad jo vaikas vartoja narkotines medžiagas, ir klausia jūsų, ką jam daryti. Ką patartumėte savo draugui? Galite net parepetuoti: pasikalbėkite su savimi prieš veidrodį, imituokite pokalbį su sutuoktiniu ar draugu.

Vienas iš būdų padėti savo vaikui suprasti, kad narkotinių medžiagų vartojimas yra klaidingas ir pavojingas kelias siekti malonumo ir naujos patirties, tai suteikti jam kuo daugiau galimybių patirti malonius pojūčius kitais būdais.

Užduotis

Kartu su savo vaiku sudarykite sąrašą dalykų / veiklos, kas padėtų jam puikiai jaustis, gerai save vertinti ir įgyti malonios patirties.