• Naujienos. Pasaulio sveikatos organizacija nuo 2018 metų priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų įtraukė į psichikos sveikatos sutrikimų sąrašą. Tai liguistas potraukis, užgožiantis kitus gyvenime interesus, santykius ir veiklas. Tėvams siekiant atitraukti paauglį nuo ekrano, jis reaguoja pykčiu, net agresija, o nebūdamas prie jo jaučia nerimą, irzlumą. 2018 metais Prancūzija nacionaliniu mastu priėmė įstatymą, draudžiantį mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais. Jei pertraukų metu vaikų akys įsmigusios į mobilųjį, jų socialiniai gebėjimai silpsta, prastėja klasės mikroklimatas ir akademiniai pasiekimai. Todėl šiuo draudimu norima paskatinti vaikus daugiau tarpusavyje bendrauti gyvai.
• Kitaip negu suaugusiesiems. Vaikams ir paaugliams nesaikingai naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, kyla didesnis pavojus sveikatai negu suaugusiesiems. Paauglių smegenys sparčiai bręsta, todėl yra jautrios bet kokiai įtakai. Jaunesniame amžiuje kalbant mobiliuoju telefonu spinduliuotė veikia mažesniame plote (nes kūnas mažesnis), todėl ji yra didesnė. Be to, paauglių organizme daugiau vandens, todėl šios bangos veikia stipriau.
• Refleksas. Mūsų smegenims būdingas orientacinis refleksas. Pajutus ar pamačius staigų judesį, pokytį, tai savaime sumažėja dėmesingumas: instinktyviai nutraukiame, ką darėme, ir atsisukame. Išmaniuosiuose ekranuose gausu nuolat besikeičiančių vaizdų, ryškių spalvų, garsų, todėl niekaip negalime nuo jų atplėšti akių. Paauglio smegenų centrai, atsakingi už savikontrolę ir padedantys laiku stabdyti nereikalingus veiksmus, dar tik formuojasi, todėl tėvai turi padėti savo vaikams ir mokyti saikingai naudotis išmaniaisiais ekranais.

• Įtaka miegui ir savijautai dieną. Mėlynoji šviesa stimuliuoja, todėl vakare sunkiau užmigti, naktį miego kokybė prastesnė. Kadangi organizmas per naktį nebegali įprastai pailsėti, ryte paaugliui daug sunkiau keltis. Kėlimasis 7 val. ryte jiems gali prilygti 4 val. ryto, jei prieš miegą kelias valandas naudojosi kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Todėl ryte paaugliui gali prireikti net kelių valandų, kad visiškai atsibustų ir pasijaustų žvaliau.
• Oda. Gydytojai teigia, kad ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa ilgainiui sukelia tokius pat odos pažeidimus kaip ir saulės ultravioletiniai spinduliai. Oda išsausėja, parausta, gali atsirasti egzema. Taip yra todėl, kad šios šviesos skvarba gilesnė negu kitų ultravioletinių spindulių.
• Akys. Pastebėta, kad ilgesnis žiūrėjimas į mėlynąją šviesą pamažu pažeidžia tinklainėje esančią geltonąją dėmę. Pažeidimai gali būti negrįžtami ir sukelti regėjimo problemų ar net dalinį aklumą.

• Didėja sergamumas. Dėl laiko, praleidžiamo prie kompiuterio, vis daugiau trumpėja paauglio buvimo gryname ore laikas, mažėja judriosios veiklos, todėl didėja sergamumas ūmiomis virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, pastebimi neaiškios priežasties virškinimo sistemos sutrikimai, antsvoris.
• Ligos ne pagal amžių. Praleidžiant daugiau laiko prie išmaniųjų ekranų, paaugliams dažniau atsiranda neaiškios kilmės galvos skausmų, pečių juostos, sprando įtampa. Jau 14–15 metų paaugliams kartais nustatomi kaklo slankstelių pakitimai, osteochondrozės požymiai, būdingi 45–50 metų žmonėms.
• Naudokis arba prarasi. Kuo daugiau laiko paauglys praleidžia prie kompiuterio, tuo mažiau išorinių impulsų gauna jo smegenys, todėl kinta įvairių smegenų centrų raida. Paauglystėje smegenyse vyksta nuolatinė neuronų atranka, kai, siekiant dirbti efektyviau, jos išsaugo tik tuos nervinius ryšius, kurie reikalingi. Dėl gana monotoniško buvimo prie išmaniųjų ekranų paauglių gebėjimai rašyti ranka, išreikšti savo mintis žodžiais, įsiminti, tiesiogiai bendrauti prastėja.

• Paprasti dalykai tampa iššūkiu. Kuo daugiau paauglys spausdina kompiuteriu ar rašo mobiliuoju telefonu (pvz., daug bendraudamas socialiniuose tinkluose), tuo sunkiau jam rašyti ranka, nes nepakankamai išsivysto smulkioji motorika. Taip bendraudami paaugliai vartoja skurdų žodyną, daug žargonų, trumpinių. Taigi mokykloje žodžiu atsakyti į mokytojo klausimus ar rašyti rašto darbus paaugliui gali būti itin sunku.
• Dėmesys. Kai dėl minėto orientacinio reflekso paauglio dėmesys į ekranus nuolat išlaikomas, silpnėja gebėjimas pačiam valingai jį išlaikyti, ypač tada, jei veikla yra ramesnė, monotoniškesnė. Todėl išbūti pamokoje susikaupus, daryti namų darbus, skaityti spausdintas knygas jiems sekasi vis sunkiau – dėmesys sutrinka.
• Motyvacija mokytis ir pasiekimai. Dėl minėtos neigiamos ekranų įtakos miego kokybei paauglio smegenys reikiamai nepailsi, todėl mokykloje sunkiau susikoncentruoti, dieną jaučiasi mieguisti, jų produktyvumo ir darbingumo lygis būna menkas, padidėja apatija, irzlumas.
• Mąstymo gebėjimai ir atmintis. Daug laiko praleidžiant prie ekranų mažėja paauglio kūrybingumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas spręsti gyvenimiškas problemas, silpnėja atmintis, sunkiau siekti ilgalaikių tikslų, greičiau pasiduodama.

• Emocinis intelektas. Ugdant bendravimo įgūdžius ir užmezgant santykius svarbi empatija, emocijų atpažinimas. To mokomasi tiesiogiai bendraujant su draugais, tėvais. Kuo daugiau paauglys laiko praleidžia internetinėje erdvėje ar žaisdamas kompiuterinius žaidimus, tuo prasčiau atpažįsta savo ir kitų emocijas, sunkiau mezga santykius šeimoje ir su draugais.
• Savikontrolė ir savijauta. Jei paauglys sunkiai atpažįsta savo emocijas, jas valdyti darosi neįmanoma. Daug laiko prie išmaniųjų ekranų praleidžiantiems paaugliams sunkiau sekasi save kontroliuoti, būdingi emocijų protrūkiai, agresija, impulsyvus elgesys, vaikas jaučia daugiau neigiamų emocijų (nerimo, prislėgtumo), didėja depresijos, savižudybės rizika.
• Priklausomybė. Žaidžiant kompiuterinius žaidimus ar gaunant socialinių tinklų pranešimus, smegenyse išsiskiria malonumo jausmą skatinanti medžiaga dopaminas. Jis didina paauglio norą vėl ir vėl šią veiklą kartoti. Jei tam skiriamo laiko nekontroliuoja suaugusieji, paaugliui greitai išsivysto psichologinė priklausomybė, panaši į kitas priklausomybes nuo azartinių lošimų, alkoholio ar narkotikų.
• Rizikos veiksniai. Didžiausią riziką tapti priklausomiems nuo išmaniųjų ekranų turi užsisklendę, sunkiai bendraujantys paaugliai. Nutolę santykiai šeimoje, kai paaugliui trūksta pozityvaus tėvų dėmesio ir domėjimosi juo, artimesnio bendravimo, dalinimosi išgyvenimais, taip pat didina priklausomybės riziką. Dar neigiamą įtaką turi ir paauglio nepasitikėjimas savimi, nuolatinis polinkis nerimauti.

• Būtina riboti. Pediatrai vaikams iki 3 metų ar nors iki 2 metų visai nerekomenduoja duoti į rankas telefono, planšetės ar kompiuterio. Vėliau vaikams iki 5 metų Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja leisti jais naudotis nuo 30 minučių. iki 1 valandos per dieną. Vyresniems negu 5 metų vaikams bendrų sutartų rekomendacijų dar nėra, bet įvairios specialistų (pediatrų, akių ligų gydytojų, psichiatrų) grupės 5–12 metų vaikams rekomenduoja leisti naudotis iki 2 valandų per dieną. Šį laiką reikėtų skaidyti į dvi dalis darant netrumpas pertraukas. Kai kurie specialistai rekomenduoja šį 2 valandų laiką taikyti, kol paaugliui sukaks 18 metų.
• Ekranai paaugliui, kai esate namie. Apsvarstykite, ar leisite vaikui naudotis internetu, kai jūsų nėra namie. Jei jam sunku pačiam tai daryti saikingai, geriau išeidami ryte iš namų išjunkite interneto ryšį ir / ar sukurkite slaptažodį (jį dažnai keiskite!), kad grįžęs po pamokų paauglys neskirtų tam viso laiko, kol jūsų nėra. Dienomis, kai nelanko būrelio, naudinga su paaugliu sutarti, kad laiką, kol jūs grįšite iš darbo, jis skirtų namų darbų ruošai.
• Tėvų kontrolės programėlės (Parenting controll apps). Tėvams rekomenduojama įdiegti į išmaniuosius įrenginius apsaugines programėles. Bet jau kurį laiką, kol paauglys neišmoks jų pergudrauti ir „nulaužti“, galėsite kontroliuoti jam prieinamą turinį internete.
• Mėlynosios šviesos mažinimo programėlės (Blue light filter apps). Svarbu saugoti save ir paauglius nuo ekranų skleidžiamos mėlynosios šviesos, todėl įsigykite papildomas ekranų apsaugos priemones. Taip pat įdiekite programą, kuri pagal paros laiką ir apšvietimą sumažintų išskiriamą mėlynąją šviesą. Naudojant šias priemones, mėlynosios šviesos spinduliavimą galima sumažinti iki 80 procentų.
• Reikalinga pagalba. Jei paauglys tampa priklausomas, jis dažnai nesugeba to pripažinti ir nebegali pats kontroliuoti poreikio žaisti ar būti internete. Pasitikrinti, ar jūsų vaikui gresia tokia priklausomybė, galite dalyje TESTAS, pasirinkę antrąją užduotį. Paauglys pats to įveikti nepajėgus, todėl labai svarbu, kad tėvai nuolat padėtų. Gali prireikti ir psichologo pagalbos. Kaip tokiose situacijose kalbėtis su paaugliu ir spręsti nesutarimus, rasite kitoje pamokoje „Konfliktai su paaugliais“.

Pastebėta, kad vaikai ir paaugliai turi didesnę riziką nesaikingai įnikti į ekranus, jei jų tėvai jais naudodamiesi namie skiria tam daug laiko. Kontroliuokite savo įpročius, venkite tikrinti telefoną ar naudotis planšetiniu kompiuteriu, kai valgote prie stalo ar bendraujate su šeima, kitais žmonėmis.

Jūsų atžalos netiesiogiai pratinami daugiau naudotis išmaniosiomis technologijomis ir tada, kai namie yra įjungtas televizorius ar ką nors įdomesnio žiūrite naudodamiesi kompiuteriu ar kitu įrenginiu. Sumažinkite vaikų buvimą prie ekranų, išjungdami juos, kai užsiimate kita veikla, pvz., valgote ar tvarkote namus, palikdami tik tada, kai iš tiesų žiūrite laidą ar filmą.

Gydytojai onkologai vis labiau nerimauja dėl mobiliųjų telefonų spinduliuotės vaikams ir paaugliams. Jie mobilųjį telefoną naudoja išties dažnai. Nupirkite vaikui ausinukus, kad telefonu įprastų kalbėti kuo toliau laikydamas jį nuo galvos. Vis priminkite vaikui, kad telefono nesinešiotų prie kūno, kai nenaudoja. Tą patį padarykite patys.

Turbūt neįmanoma neįvertinti sveiko ir kokybiško miego svarbos paauglio fizinei ir psichologinei raidai. Įpraskite prieš einant miegoti surinkti vaikų mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, kad užtikrintumėte, jog jais vaikai nesinaudotų iki nakties ir nemiegotų pasidėję lovoje arti savęs.

Net ir besiskundžiantys dėl nesaikingo savo atžalos išmaniųjų ekranų naudojimo tėvai neretai prisipažįsta, kad iš dalies jiems patogu, nes po darbo dienos gali pailsėti. Kol vaikai prilipę prie ekranų, namie ramu. Mokate didelę kainą už tokią ramybę. Kelis kartus per savaitę raskite bent po pusvalandį veiklai kartu su vaikais: išveskite kartu į lauką šunį, pažaiskite stalo žaidimą ar, pažiūrėję ką nors kartu per televizorių, padiskutuokite.

Pakvieskite savo vaiką kartu peržiūrėti jo naudojamo išmaniojo prietaiso naršyklės lankomų puslapių istorijos. Pasakykite, kad jūsų kaip tėvų pareiga užtikrinti jo saugumą, todėl jums svarbu žinoti, kokiose svetainėse jis lankosi. Internete grėsminga informacija (smurtiniai vaizdai, pornografija, psichoaktyvių medžiagų prieinamumas, patarimai, kaip save žaloti, kt.) lengvai prieinami ir daro didelę žalą paauglio psichikai. Jei kalbėsite su paaugliu atvirai, kad turite žinoti daugiau apie jo veiklą internete, o ne slapukausite, tai nebus jo privatumo pažeidimas. Tai atsakinga tėvystė.

Pakvieskite savo vaiką kartu panaršyti internete, pasidomėkite, kokias svetaines jis mėgsta. Paklauskite vaiko, kokių jis žino saugumo instrukcijų naudotis internetu. Darykite tai ne kvosdami ar moralizuodami, bet pakviesdami žaisti: kas daugiau žino apie saugumo taisykles internete – jūsų vaikas ar jūs. Galite pasakyti, kad, pvz., norėdamas kažką įsigyti internetu, jis gali tai daryti tik kartu su jumis ar bent atsiklausti. Taip pat paminėkite, kad negalima internete niekam pateikti savo asmeninių duomenų arba paaugliui susirašinėti su nepažįstamais suaugusiais žmonėmis ar vyresniais jaunuoliais.

Suskaičiuokite kiekvieno šeimos nario bendrą telefono, kompiuterio ir kitų ekranų naudojimo trukmę per dieną. Jeigu jais naudojatės daugiau, negu rekomenduojama, pasiūlykite visiems atlikti savaitės eksperimentą: sumažinti laiką iki 2 valandų per dieną (jei yra vaikų iki 5 metų jiems – iki 1 val.). Vaikams ir paaugliams skaičiuojant vertėtų įtraukti ir mokykloje per informatikos pamoką ar namų darbams ruošti kompiuteriu skirtą laiką. Tik suaugusiesiems, kurių darbas kompiuteriu, neišvengiamai teks to laiko neįskaityti.