Kodėl vaikai renkasi vaistus?
Dažniausiai vaikų piktnaudžiavimui vaistais įtaką daro didelė vaistų pasiūla, prieinamumas, klaidingas požiūris ir įvairūs motyvai, skatinantys juos vartoti.
1. Pasiūla. Egzistuoja didžiulė receptinių ir nereceptinių vaistų, kuriais įmanoma piktnaudžiauti, pasiūla. Taip pat visuomenės informavimo priemonėse apstu nereceptinių vaistų reklamos ir informacijos apie jų ypatingą poveikį. Dėl šios priežasties šiandien vaikai apie vaistus žino kur kas daugiau nei jų tėvai ar seneliai būdami jų amžiaus.
2. Prieinamumas. Vaikams nėra taip jau sunku gauti vaistų. Vaistų vaikai gali rasti namų vaistinėlėje, gauti jų iš draugų, artimųjų ir nepažįstamų asmenų, galiausiai jų galima įsigyti internete. Internetas labai dažnai naudojamas ieškant informacijos apie vaistus. Be to, yra nemažai internetinių parduotuvių, prekiaujančių nereceptiniais vaistais. 2019 m. net 34 % Lietuvos 15-16 m. mokinių (tarp jų net 41 % merginų ir 27 % vaikinų), nurodė, kad be vargo įsigytų raminamųjų ar migdomųjų vaistų be gydytojo paskyrimo. Užsienio šalių tyrimai rodo, kad vaikams lengviausia įsigyti receptinių vaistų iš draugų ir rasti namų vaistinėlėse. 2020-2021 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto studentų tyrimo duomenimis, 60,5 % studentų, vartojusių narkotinius ir (ar) psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo, jų gavo iš šeimos narių ar pažįstamų.
3. Požiūris. Kadangi vaistus skiria gydytojai, vaikams dažnai atrodo, kad piktnaudžiauti vaistais nepavojinga ar mažiau pavojinga nei kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Šitokį požiūrį skatina ir kiti veiksniai: verslo pramonė pabrėžia plačias vaistų pasirinkimo galimybes, o ne neigiamas šių vaistų vartojimo ne pagal paskirtį ir piktnaudžiavimo jais pasekmes. Svarbu padėti vaikams suprasti, kad vaistų vartojimas siekiant nuo jų apsvaigti yra ne ką saugesnis pasirinkimas nei alkoholio ar narkotikų vartojimas.
4. Įvairūs motyvai. Nors kai kurie vaikai piktnaudžiauja vaistais siekdami pasijausti geriau ar apsvaigti, kai kurie, ypač studentai, kad galėtų lengviau įveikti kasdienius uždavinius ir juos slegiančius sunkumus: sumažintų stresą ar nerimą, pakeltų nuotaiką; geriau mokytųsi: nemiegotų kiaurą naktį ir galėtų rašyti darbus ar lengviau susikauptų per pamokas ar paskaitas, ypač kai jos vyksta vakare; pagerintų savo fizinius sugebėjimus ir padidintų ištvermę.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. vykdyto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, 19,4 % studentų buvo vartoję receptinius vaistus, siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, o 13 % – siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis. Be to, tie studentai, kurie bent kartą per paskutinius metus ar per paskutinį mėnesį vartojo receptinius vaistus, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, prasčiausiai vertino savo fizinę sveikatą ir visus vertintus psichinės sveikatos rodiklius.
2020-2021 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenys panašūs: stresas, nerimas ir įtampa buvo vienos pagrindinių narkotinių ir (ar) psichotropinių vaistų vartojimo be gydytojo paskyrimo priežasčių. 62,4 % studentų, vartojusių narkotinius ir (ar) psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo, nurodė, kad šiuos vaistus vartojo stresui ir nerimui slopinti, 41,9 % – dėl nemigos, 31,4 % – savijautai ir nuotaikai gerinti, 31 % – rekreaciniais tikslais, 19 % – dėl nuovargio, 17,6 % – tikėdamiesi pagerinti mokymosi rezultatus, 14,8 % – produktyvumui didinti, 13,8 % – susikaupimui gerinti, 0,5 % – smalsumui patenkinti. Statistiškai reikšmingai daugiau narkotinius ir (ar) psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo vartojusių studentų dažnai patyrė stresą, nerimą ir įtampą, lyginant su niekada šių vaistų be gydytojo paskyrimo nevartojusiais tyrimo dalyviais.
Nesvarbu kas paskatina piktnaudžiauti vaistais, toks elgesys yra pavojingas ir gali turėti rimtų neigiamų pasekmių: gali išsivystyti priklausomybė, gresia perdozavimas, padidėja nelaimingų atsitikimų tikimybė, gali ištikti mirtis.