Ką rodo tyrimai

Lietuvoje 2019 m. bent kartą gyvenime vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, mokinių dalis labai padidėjo, pralenkė narkotikų vartojimą ir buvo antroje vietoje tarp kitų Europos šalių.
2019 m. vykdyto ESPAD tyrimo duomenimis, penktadalis (20 %) 15-16 m. Lietuvos mokinių bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ar migdomuosius vaistus (pvz., „Xanaxo“, „benzų“, benzodiazepinų, „blue bombs“, „Lexotanilio“, „Relaniumo“ ar kt.), gydytojui nepaskyrus. Palyginimui, narkotikus bent kartą gyvenime bandė vartoti 19 % mokinių (kanapes – 18 %, kitus narkotikus – 5,5 %). Lyginant su ankstesniais metais, raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas, gydytojui nepaskyrus, labai išaugo ir buvo didžiausias nuo 2003 metų. Be to, 2019 m. Lietuvos vaikai buvo antroje vietoje tarp visų Europos šalių, kuriose vykdytas ESPAD tyrimas, po Latvijos (21 %), ir jų dalis tris kartus viršijo ESPAD tyrime dalyvavusių Europos šalių vidurkį (Lietuvoje – 20 %, ESPAD vidurkis – 6,6 %).
Raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą gyvenime nurodė vartojusios beveik trigubai daugiau merginų (29 %) nei vaikinų (11 %). Tarp kitų Europos šalių, kuriose vykdytas ESPAD tyrimas, Lietuva buvo pirmoje vietoje pagal skirtumus tarp lyčių vartojant šiuos vaistus, gydytojui nepaskyrus. Raminamuosius ar migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus, mokiniai pradėjo vartoti būdami vidutiniškai 13,6 metų. Pirmą kartą vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus, 13 metų ir jaunesnių mokinių dalis, 2019 m. buvo didžiausia nuo 2003 m. – 6,8 % (9 % merginų ir 4,5 % vaikinų). Nemaža mokinių dalis (14 %) bent kartą gyvenime vartojo ir gydytojo paskirtus raminamuosius ar migdomuosius vaistus (18 % merginų ir 11 % vaikinų).
2,1 % Lietuvos mokinių buvo bent kartą gyvenime vartoję nuskausminamuosius vaistus, siekdami apsvaigti (2,7 % merginų ir 1,4 % vaikinų), o 1,4 % buvo vartoję anabolinius steroidus be gydytojo paskyrimo (1,1 % merginų ir 1,8 % vaikinų).
Bent kartą gyvenime kokių nors stimuliuojamųjų medžiagų (neskaitant kofeino), kuriomis siekta pagerinti mokymosi rezultatus, savo iniciatyva (be gydytojo nurodymo) buvo vartoję 5,2 % mokinių (vaikinų – 6,7 %, merginų – 3,8 %). Didžiausiai daliai (1,7 %) mokinių stimuliuojamųjų medžiagų pasiūlė šeimos nariai, draugai ar pažįstami, 1,2 % nusipirko internetu, taip pat 1 % nusipirko vaistinėje be recepto, 0,6 % – iš gatvės platintojų.
2020-2021 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto studentų tyrimo duomenys labai panašūs: receptinius migdomuosius ir (ar) raminamuosius vaistus be gydytojo paskyrimo nors kartą gyvenime vartojo 21 % studentų, receptinius stimuliuojančius vaistus – 5,4 % apklausos dalyvių.
Ypač pavojinga kai vaikai receptinius vaistus maišo kartu su alkoholiu ir narkotikais. 2019 m. alkoholį kartu su vaistais, siekdami apsvaigti, bent kartą gyvenime vartojo 2,8 % Lietuvos 15-16 m. mokinių (3,8 % merginų ir 1,9 % vaikinų) (ESPAD 2019). O 2020-2021 m. Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, 20,5 % studentų, vartojusių psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo, vartojo šiuos vaistus kartu su uždraustomis vartoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, 19,5 % – kartu su alkoholiu, 7,6 % – kartu su kitais psichotropiniais vaistais. Toks psichotropinių vaistų vartojimas gali būti labai pavojingas sveikatai, viskas priklauso nuo vartojamų medžiagų kiekio, tačiau maišant šias medžiagas slopinamas kvėpavimas, širdies veikla, gali ištikti širdies smūgis.