Jei taisyklės pažeidinėjamos

Jei šeimoje sutartos taisyklės pažeidinėjamos, turėtų įsigalioti ir iš anksto aptartos bausmės ar aiškiai pasakoma, kokio elgesio bus tikimasi. Kaip tą daryti teisingai ir neperlenkiant lazdos?

  • Laukiamas elgesys arba bausmė turi būti adekvati, logiškai siejama su įvykiu. Pavyzdžiui, sugadinai ‒ sutaisyk, sulaužei ‒ atlygink, įskaudinai ‒ pasakyk gerą žodį ir atsiprašyk. Jeigu tai buvo nelabai svarbus įvykis, nesukėlęs sunkių pasekmių, neturi būti taikomos didelės bausmės.
  • Bausmės neturi trukti ilgai ir būti sudėtingos. Tarkim, jei vaikas sąmoningai sukarpė pratybų sąsiuvinį, tai negalima atimti kišenpinigių visam mėnesiui, užteks ir 2‒3 dienų be kišenpinigių, kol sutaupys naujam pratybų sąsiuviniui. Tokiu atveju labai svarbu ir pasikalbėti apie šį įvykį, kokie jausmai ir išgyvenimai paskatino taip elgtis.
  • Bausmės turi būti taikomos visiems šeimos nariams vienodai. Negalima taikyti lengvesnių drausminių priemonių kai kuriems vaikams, o sau, tėvams, iš viso jų netaikyti. Vaikai yra labai jautrūs nelygybei. Taip pat šeimoje yra pavojinga praktika, jeigu tėtis taiko itin griežtas bausmes, o mama išsako tik pastabas. Abu tėvai turi susitarti ir taikyti vienodus reikalavimus. Pavyzdžiui, vaikai dūkdami nepaisė jūsų perspėjimų ir prilaistė ant grindų, taigi jie turi gauti po vienodą plotą ir sutvarkyti, ką padarė.
  • Bausmės taikomos iš karto po kilusio incidento. Jeigu atidėliojama, tai po tam tikro laiko jos tampa neveiksmingos. Jeigu šeimos narys nusižengė taisyklėms, o tėvai nereaguoja, vaikai gali pamanyti, kad taisyklių jau nebėra.
  • Jeigu bausmė netaikoma, paaiškinkite, kodėl šį kartą taip elgiatės. Pavyzdžiui, būtina paaiškinti, kad sesuo, kuri ruošiasi svarbiam atsiskaitymui, nesusilauks priekaištų, kad šiandien nesutvarkė ir neišvalė prieškambario, bet šį darbą ji turės atlikti kitą dieną.
  • Bausmės neturi būti diskutuojamos viešai. Jei vaiką tenka nubausti, apie tai jam reikia pranešti kitiems negirdint, o taikyti ‒ kitiems nematant. Dėmesio! Bausmės turi mokyti, bet ne skaudinti ar žeminti.
  • Bausmės neturi būti sugalvojamos po įvykio. Vaikai prieš pasielgdami netinkamai turi žinoti, kokie bus taikomi drausminimai.
  • Atminkite. Vien bausmės neduos pageidaujamų rezultatų. Paauglys turi būti ir pagiriamas už pageidaujamą ar pagerėjusį elgesį. Svarbu rasti progų dažniau girti ir drąsinti, ne tik auklėti ar barti. Paaugliams geriau negailėti gerų žodžių. Pavyzdžiui, jei jūsų paauglys grįžta paryčiais iš vakarėlio, vietoj puolimo ar kamantinėjimo, kur jis buvo, kodėl nepranešė, pabandykite pasakyti: „Kaip gerai, kad grįžai! Džiaugiuosi, kad jau esi namuose. Dabar tau būtų puiku pailsėti“. Toks paauglio sutikimas nesupriešins jo ir tėvų, o tol, kol paauglys ilsėsis, bus laiko apmąstyti, ką ir kaip su juo kalbėti, kokių ieškoti susitarimų, kad daugiau tai nesikartotų. O kai kitą kartą paauglys grįš laiku, būtina tai įvertinti: „Kaip džiugu, kad laikaisi susitarimų. Taip elgiasi tikrai atsakingi žmonės!“