Konflikto metu visada yra emocijų. Jei jų nėra, reiškia, tai tėra pokalbis apie skirtingas nuomones, diskusija. Būtent emocijos yra tarsi žibalas ant žarijų. Dėl to neretai susidaro įspūdis, kad emocijos yra kažkas negero, ką reiktų slėpti ar vengti. Jokiu būdu! Emocijos labai svarbios. Jų dėka tiek žmogus, tiek ir santykiai yra gyvi ir tikri. Tad nereikia jų slopinti.
Visos emocijos yra normalios. Nėra gerų ar blogų emocijų, nors dažnai taip girdime viešumoje sakant. Tiksliau būtų sakyti, kad yra malonios, neutralios ir nemalonios emocijos. Tai svarbu suvokti, kitaip sau ir savo atžalai neleisite jausti tam tikrų emocijų.
Leiskite sau jausti. Kuo labiau priešinamės emocijoms, neleidžiame sau ar kitam jų pripažinti, jausti, tuo stipriau jos mus veikia. Jei pykstame, nerimaujame ir nemokame su šiais jausmais tiesiog išbūti ar jų valdyti, puolame ieškoti būdų, kurie padėti užsimiršti, nejausti. Būtent tada išauga psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizika. Jeigu konflikto metu supykę einame rūkyti arba po sunkios dienos griebiamės taurės ar bokalo įtampai nuimti, reiškia, bėgame nuo savo emocijų. Iki priklausomybių nuo šių psichiką veikiančių medžiagų – tik keli žingsniai.
Emocijos – tai signalas. Jeigu paklausę paprasto klausimo ar lengvai paprieštaravę paaugliui sulaukiate stiprios jo emocinės reakcijos, tai –labai aiškus signalas jums, kad palietėte jam ar jai itin svarbią temą. Sukluskite, būkite kantrūs ir atsargūs, išklausykite ir bandykite suprasti, kas konkrečiai jūsų vaikui čia taip svarbu. Kartais nereikia net žodžių, tiesiog leiskite savo vaikui jausti: nedrauskite pykti, bijoti ar liūdėti. Kuo ramiau priimsite jo ar jos emocijas, tuo ramesnis ir paprastesnis taps jūsų konfliktas.