Iki paauglystės suaugusieji vaikų akyse turi neginčijamą autoritetą. Todėl tikėtina, kad vaikas patikės tuo, ką papasakosite. Su tokio amžiaus vaikais kalbėti apie narkotikus dar gali būti anksti, tačiau pats laikas aptarti rūkymą, alkoholio vartojimą, vaistų ir buityje naudojamų cheminių medžiagų naudojimą.
Vaikams pokalbis apie psichoaktyviąsias medžiagas naudingas tada, kai jie supranta, kodėl apie tai kalbate. Geriausia kalbėti apie tabaką, alkoholį, chemines medžiagas ar vaistus tada, kai pastebime su šiomis medžiagomis susijusias situacijas kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, šeimos švenčių metu ar viešose vietose, kai suaugusieji vartoja alkoholį, rūko.
Dauguma vaikų domisi savo kūno sandara, todėl galite kalbėti apie sveikatą ir dalykus, kurie jai žalingi. Galite sakyti: „Tabakas ar alkoholis gali padėti jaustis gerai kelioms minutėms, bet tai ilgai netrunka – net ir mažas kiekis kenkia visam kūnui.“
Šiame amžiuje vaikams reikia taisyklių ir informacijos. Priminkite, kad net sirupą nuo kosulio ar vaistus nuo skausmo galima vartoti tik prižiūrint suaugusiajam.
Vaikams patinka faktai, jie nori sužinoti, kaip, kas ir kodėl veikia. Todėl pasakykite, kokie yra alkoholio, rūkymo, netinkamo vaistų ar buitinės chemijos vartojimo pavojai. Pavyzdžiui, paaiškinkite, kad ir rūkantis cigaretes, ir kitas žmogus, stovintis šalia rūkančiojo, – abu kenkia savo sveikatai, nes įkvepia nuodingų dūmų.
Galite vaikui perskaityti ant vaisto informacinio lapelio pateiktą informaciją apie šalutinį vaistų poveikį, aptarti vaistų vartojimo taisykles (vaikas turi žinoti, kad gali vartoti tik tėvų ar gydytojų duodamą vaistų dozę), pastudijuoti ant buityje naudojamų cheminių medžiagų pažymėtus įspėjamuosius simbolius.