Pamoka apie vaistus

Vaikų piktnaudžiavimas vaistais 

Kai kurie vaistai yra priskiriami psichoaktyviosioms medžiagoms, jie gali būti pavojingi sveikatai ir sukelti priklausomybę, jei vartojami nesilaikant gydytojo nurodymų bei instrukcijų.

Plačiau..

Vaikų piktnaudžiavimas vaistais 

Kai kurie vaistai yra priskiriami psichoaktyviosioms medžiagoms, jie gali būti pavojingi sveikatai ir sukelti priklausomybę, jei vartojami nesilaikant gydytojo nurodymų bei instrukcijų.
Nors tėvai ir stengiasi kalbėtis su savo vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas, bet dažnai nežino, kad šiandien vaikų piktnaudžiavimas vaistais tapo labai aktualia problema ir kelia ne ką mažesnį pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei nei kitos psichoaktyviosios medžiagos. Tai atvejai, kai šie vaistai vartojami be gydytojo paskyrimo, vartojami ne gydymo tikslais arba vartojama ne taip, kaip paskyrė gydytojas. Tokiame kontekste dažniausiai minimos kelios vaistų grupės: raminamieji arba migdomieji, stimuliuojantys vaistai ir opiatai. Piktnaudžiavimas receptiniais vaistais ne tik kelia didelį pavojų asmens sveikatai, bet yra susijęs ir su kitomis rizikingo elgesio formomis.
Vaikai, kurie piktnaudžiauja vaistais siekdami ne apsvaigti, o tam, kad lengviau nurimtų, susikauptų ir pagerintų mokymosi rezultatus, paprastai nemano, kad šitoks jų elgesys yra neteisėtas ar rizikingas. Tėvai taip pat ne visada žino apie galimus tokio elgesio pavojus.
Mokslininkai pastebi, kad asmenims, kurie piktnaudžiauja receptiniais vaistais, gresia žymiai didesnė rizika pradėti vartoti narkotikus. Kolumbijos universiteto Nacionalinio priklausomybių ir piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis centro duomenimis, vaikai, piktnaudžiaujantys receptiniais vaistais, dukart labiau linkę vartoti alkoholį, penkiskart labiau linkę rūkyti kanapes, 12 kartų labiau linkę vartoti heroiną, penkiolika kartų – ekstazį ir net 21 kartą labiau linkę vartoti kokainą.

uždaryti

Ką rodo tyrimai 

Lietuvoje 2019 m. bent kartą gyvenime vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, mokinių dalis labai padidėjo, pralenkė narkotikų vartojimą ir buvo antroje vietoje tarp kitų Europos šalių.

Plačiau..

Ką rodo tyrimai 

Lietuvoje 2019 m. bent kartą gyvenime vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, mokinių dalis labai padidėjo, pralenkė narkotikų vartojimą ir buvo antroje vietoje tarp kitų Europos šalių.
2019 m. vykdyto ESPAD tyrimo duomenimis, penktadalis (20 %) 15-16 m. Lietuvos mokinių bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ar migdomuosius vaistus (pvz., „Xanaxo“, „benzų“, benzodiazepinų, „blue bombs“, „Lexotanilio“, „Relaniumo“ ar kt.), gydytojui nepaskyrus. Palyginimui, narkotikus bent kartą gyvenime bandė vartoti 19 % mokinių (kanapes – 18 %, kitus narkotikus – 5,5 %). Lyginant su ankstesniais metais, raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas, gydytojui nepaskyrus, labai išaugo ir buvo didžiausias nuo 2003 metų. Be to, 2019 m. Lietuvos vaikai buvo antroje vietoje tarp visų Europos šalių, kuriose vykdytas ESPAD tyrimas, po Latvijos (21 %), ir jų dalis tris kartus viršijo ESPAD tyrime dalyvavusių Europos šalių vidurkį (Lietuvoje – 20 %, ESPAD vidurkis – 6,6 %).
Raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą gyvenime nurodė vartojusios beveik trigubai daugiau merginų (29 %) nei vaikinų (11 %). Tarp kitų Europos šalių, kuriose vykdytas ESPAD tyrimas, Lietuva buvo pirmoje vietoje pagal skirtumus tarp lyčių vartojant šiuos vaistus, gydytojui nepaskyrus. Raminamuosius ar migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus, mokiniai pradėjo vartoti būdami vidutiniškai 13,6 metų. Pirmą kartą vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus, 13 metų ir jaunesnių mokinių dalis, 2019 m. buvo didžiausia nuo 2003 m. – 6,8 % (9 % merginų ir 4,5 % vaikinų). Nemaža mokinių dalis (14 %) bent kartą gyvenime vartojo ir gydytojo paskirtus raminamuosius ar migdomuosius vaistus (18 % merginų ir 11 % vaikinų).
2,1 % Lietuvos mokinių buvo bent kartą gyvenime vartoję nuskausminamuosius vaistus, siekdami apsvaigti (2,7 % merginų ir 1,4 % vaikinų), o 1,4 % buvo vartoję anabolinius steroidus be gydytojo paskyrimo (1,1 % merginų ir 1,8 % vaikinų).
Bent kartą gyvenime kokių nors stimuliuojamųjų medžiagų (neskaitant kofeino), kuriomis siekta pagerinti mokymosi rezultatus, savo iniciatyva (be gydytojo nurodymo) buvo vartoję 5,2 % mokinių (vaikinų – 6,7 %, merginų – 3,8 %). Didžiausiai daliai (1,7 %) mokinių stimuliuojamųjų medžiagų pasiūlė šeimos nariai, draugai ar pažįstami, 1,2 % nusipirko internetu, taip pat 1 % nusipirko vaistinėje be recepto, 0,6 % – iš gatvės platintojų.
2020-2021 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto studentų tyrimo duomenys labai panašūs: receptinius migdomuosius ir (ar) raminamuosius vaistus be gydytojo paskyrimo nors kartą gyvenime vartojo 21 % studentų, receptinius stimuliuojančius vaistus – 5,4 % apklausos dalyvių.
Ypač pavojinga kai vaikai receptinius vaistus maišo kartu su alkoholiu ir narkotikais. 2019 m. alkoholį kartu su vaistais, siekdami apsvaigti, bent kartą gyvenime vartojo 2,8 % Lietuvos 15-16 m. mokinių (3,8 % merginų ir 1,9 % vaikinų) (ESPAD 2019). O 2020-2021 m. Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, 20,5 % studentų, vartojusių psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo, vartojo šiuos vaistus kartu su uždraustomis vartoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, 19,5 % – kartu su alkoholiu, 7,6 % – kartu su kitais psichotropiniais vaistais. Toks psichotropinių vaistų vartojimas gali būti labai pavojingas sveikatai, viskas priklauso nuo vartojamų medžiagų kiekio, tačiau maišant šias medžiagas slopinamas kvėpavimas, širdies veikla, gali ištikti širdies smūgis.

uždaryti

Kodėl vaikai renkasi vaistus? 

Dažniausiai vaikų piktnaudžiavimui vaistais įtaką daro didelė vaistų pasiūla, prieinamumas, klaidingas požiūris ir įvairūs motyvai, skatinantys juos vartoti.

Plačiau..

Kodėl vaikai renkasi vaistus? 

Dažniausiai vaikų piktnaudžiavimui vaistais įtaką daro didelė vaistų pasiūla, prieinamumas, klaidingas požiūris ir įvairūs motyvai, skatinantys juos vartoti.
1. Pasiūla. Egzistuoja didžiulė receptinių ir nereceptinių vaistų, kuriais įmanoma piktnaudžiauti, pasiūla. Taip pat visuomenės informavimo priemonėse apstu nereceptinių vaistų reklamos ir informacijos apie jų ypatingą poveikį. Dėl šios priežasties šiandien vaikai apie vaistus žino kur kas daugiau nei jų tėvai ar seneliai būdami jų amžiaus.
2. Prieinamumas. Vaikams nėra taip jau sunku gauti vaistų. Vaistų vaikai gali rasti namų vaistinėlėje, gauti jų iš draugų, artimųjų ir nepažįstamų asmenų, galiausiai jų galima įsigyti internete. Internetas labai dažnai naudojamas ieškant informacijos apie vaistus. Be to, yra nemažai internetinių parduotuvių, prekiaujančių nereceptiniais vaistais. 2019 m. net 34 % Lietuvos 15-16 m. mokinių (tarp jų net 41 % merginų ir 27 % vaikinų), nurodė, kad be vargo įsigytų raminamųjų ar migdomųjų vaistų be gydytojo paskyrimo. Užsienio šalių tyrimai rodo, kad vaikams lengviausia įsigyti receptinių vaistų iš draugų ir rasti namų vaistinėlėse. 2020-2021 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto studentų tyrimo duomenimis, 60,5 % studentų, vartojusių narkotinius ir (ar) psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo, jų gavo iš šeimos narių ar pažįstamų.
3. Požiūris. Kadangi vaistus skiria gydytojai, vaikams dažnai atrodo, kad piktnaudžiauti vaistais nepavojinga ar mažiau pavojinga nei kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Šitokį požiūrį skatina ir kiti veiksniai: verslo pramonė pabrėžia plačias vaistų pasirinkimo galimybes, o ne neigiamas šių vaistų vartojimo ne pagal paskirtį ir piktnaudžiavimo jais pasekmes. Svarbu padėti vaikams suprasti, kad vaistų vartojimas siekiant nuo jų apsvaigti yra ne ką saugesnis pasirinkimas nei alkoholio ar narkotikų vartojimas.
4. Įvairūs motyvai. Nors kai kurie vaikai piktnaudžiauja vaistais siekdami pasijausti geriau ar apsvaigti, kai kurie, ypač studentai, kad galėtų lengviau įveikti kasdienius uždavinius ir juos slegiančius sunkumus: sumažintų stresą ar nerimą, pakeltų nuotaiką; geriau mokytųsi: nemiegotų kiaurą naktį ir galėtų rašyti darbus ar lengviau susikauptų per pamokas ar paskaitas, ypač kai jos vyksta vakare; pagerintų savo fizinius sugebėjimus ir padidintų ištvermę.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. vykdyto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, 19,4 % studentų buvo vartoję receptinius vaistus, siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, o 13 % – siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis. Be to, tie studentai, kurie bent kartą per paskutinius metus ar per paskutinį mėnesį vartojo receptinius vaistus, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, prasčiausiai vertino savo fizinę sveikatą ir visus vertintus psichinės sveikatos rodiklius.
2020-2021 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenys panašūs: stresas, nerimas ir įtampa buvo vienos pagrindinių narkotinių ir (ar) psichotropinių vaistų vartojimo be gydytojo paskyrimo priežasčių. 62,4 % studentų, vartojusių narkotinius ir (ar) psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo, nurodė, kad šiuos vaistus vartojo stresui ir nerimui slopinti, 41,9 % – dėl nemigos, 31,4 % – savijautai ir nuotaikai gerinti, 31 % – rekreaciniais tikslais, 19 % – dėl nuovargio, 17,6 % – tikėdamiesi pagerinti mokymosi rezultatus, 14,8 % – produktyvumui didinti, 13,8 % – susikaupimui gerinti, 0,5 % – smalsumui patenkinti. Statistiškai reikšmingai daugiau narkotinius ir (ar) psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo vartojusių studentų dažnai patyrė stresą, nerimą ir įtampą, lyginant su niekada šių vaistų be gydytojo paskyrimo nevartojusiais tyrimo dalyviais.
Nesvarbu kas paskatina piktnaudžiauti vaistais, toks elgesys yra pavojingas ir gali turėti rimtų neigiamų pasekmių: gali išsivystyti priklausomybė, gresia perdozavimas, padidėja nelaimingų atsitikimų tikimybė, gali ištikti mirtis.

uždaryti

Ar tik ramina? 

Raminamieji ir migdomieji vaistai yra skiriami asmenims, kuriuos kankina nerimas, įtampa, panikos priepuoliai, nemiga.

Plačiau..

Ar tik ramina? 

Raminamieji ir migdomieji vaistai yra skiriami asmenims, kuriuos kankina nerimas, įtampa, panikos priepuoliai, nemiga.
Šie vaistai slopina centrinės nervų sistemos veiklą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą. Pavartojus didesnę šių vaistų dozę kalba būna nerišli, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė. Ilgesnį laiką vartojant raminamuosius, migdomuosius vaistus gali reikėti didesnių dozių tam pačiam poveikiui pasiekti (išsivysto tolerancija). Nuolatinis šių vaistų vartojimas gali sukelti psichologinę ir fizinę priklausomybę, jei vartojimas staiga sumažinamas ar nutraukiamas gali pasireikšti abstinencijos simptomai. Bandant nutraukti įprastinių šių vaistų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga, gali prasidėti traukuliai.
Jei vaikas bent kartą gyvenime piktnaudžiavo raminamaisiais, migdomaisiais vaistais, savižudybės rizika padidėja net 3,3 karto (vartojant alkoholį savižudybės rizika padidėja 1,5 karto, kanapes – 1,4 karto, kitus narkotikus – 2,4 karto).
Itin pavojinga raminamuosius, migdomuosius vaistus maišyti su alkoholiu – tuomet jų poveikis sustiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas, toks mišinys gali sutrikdyti širdies ritmą, sulėtinti kvėpavimą ir net baigtis mirtimi.

uždaryti

Atsargiai – vaistai skausmui malšinti 

Opioidiniai analgetikai yra vaistai, malšinantys skausmą. Jie skiriami esant vidutiniam ir stipriam skausmui, gali būti skiriami po operacijos.

Plačiau..

Atsargiai – vaistai skausmui malšinti 

Opioidiniai analgetikai yra vaistai, malšinantys skausmą. Jie skiriami esant vidutiniam ir stipriam skausmui, gali būti skiriami po operacijos.
Kai vartojami pagal gydytojo nurodymus, opioidiniai analgetikai veiksmingai ir saugiai malšina skausmą. Opioidiniai analgetikai blokuoja skausmo signalus, veikia smegenų sritis, kurios kontroliuoja emocijas ir mažina skausmingų dirgiklių poveikį.
Deja, piktnaudžiavimas opioidiniais analgetikais gali apsunkinti kvėpavimą ir sukelti mirtį. Tinkamai kontroliuojamas trumpalaikis opioidinių analgetikų vartojimas retai sukelia priklausomybę. Bet nuolatinis vartojimas (kai vartojama kelis kartus per dieną kelias savaites ir ilgiau), ilgalaikis vartojimas ar piktnaudžiavimas opioidiniais analgetikais gali sukelti priklausomybę. Šie vaistai veikia tuos pačius receptorius kaip ir heroinas. Staiga sumažinus dozę ar nutraukus vaistų vartojimą gali pasireikšti abstinencijos simptomai: nuovargis, raumenų ir kaulų skausmai, nemiga, viduriavimas, pykinimas ir vėmimas, šaltkrėtis, pašiurpusi oda, nevaldomi kojų judesiai. Piktnaudžiavimas jais didina ir savižudybės riziką.
Opioidinius analgetikus vartoti kartu su kitais vaistais yra labai pavojinga ir galima tik gydytojams paskyrus ir tik taip, kaip jie nurodė. Paprastai jų negalima vartoti kartu su psichoaktyviosiomis medžiagomis, kurios slopina centrinę nervų sistemą, nes tokie deriniai didina rimtų kvėpavimo sistemos sutrikimų, keliančių grėsmę žmogaus gyvybei, riziką. Vartojant receptinius opioidus kartu su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis 8 kartus padidėja rizika piktnaudžiauti kanapėmis.

uždaryti

Kuo gali baigtis energijos antplūdis? 

Stimuliuojančiais vaistais gydoma narkolepsija (miego sutrikimas), aktyvumo ir dėmesio sutrikimai.

Plačiau..

Kuo gali baigtis energijos antplūdis? 

Stimuliuojančiais vaistais gydoma narkolepsija (miego sutrikimas), aktyvumo ir dėmesio sutrikimai.
Šie vaistai stimuliuojančiai veikia centrinę nervų sistemą, didina budrumą, dėmesingumą, spartina kvėpavimą, dėl pakilusio kraujospūdžio ir pagreitėjusio širdies ritmo jaučiamas energijos antplūdis. Stimuliuojančiais vaistais gali būti piktnaudžiaujama siekiant geriau sutelkti dėmesį, pagerinti mokymosi gebėjimus, padidinti budrumą arba rekreaciniais tikslais.
Piktnaudžiavimas stimuliuojančiais vaistais gali turėti trumpalaikes ir ilgalaikes neigiamas pasekmes sveikatai: sukelti stiprų nerimą, psichozę, traukulius, sukelti širdies ir kraujagyslių ligas. Nuolatinis piktnaudžiavimas kai kuriais stimuliuojančiais vaistais gali sukelti stiprų priešiškumo jausmą, paranoją ar net psichozę. Vartojant dideles stimuliuojančių vaistų dozes gali smarkiai pakilti kūno temperatūra ir sutrikti širdies ritmas. Piktnaudžiaujant stimuliuojančiais vaistais gali išsivystyti priklausomybė. Nutraukus stimuliuojančių vaistų vartojimą pasireiškia tokie abstinencijos simptomai kaip nuovargis, depresija, miego režimo sutrikimai.
Stimuliuojančių vaistų nereikėtų vartoti kartu su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis ir kitais vaistais, nebent juos paskyrė gydytojas. Vartojant stimuliuojančius vaistus ir nereceptinius vaistus nuo peršalimo gali sutrikti širdies ritmas ir pakilti grėsmingai aukšta kūno temperatūra.

uždaryti

Vaistai nuo kosulio – dar vienas pavojus 

Nereceptinių vaistų, skirtų kosuliui, peršalimo, gripo simptomams malšinti, sudėtyje gali būti dekstrometorfano – kosulį slopinančios medžiagos.

Plačiau..

Vaistai nuo kosulio – dar vienas pavojus 

Nereceptinių vaistų, skirtų kosuliui, peršalimo, gripo simptomams malšinti, sudėtyje gali būti dekstrometorfano – kosulį slopinančios medžiagos.
Nors dekstrometorfanas gali būti veiksmingas gydant kosulį, visada reikia atkreipti dėmesį į tinkamos dozės parinkimą, nes perdozavimas gali būti labai pavojingas ar net mirtinas. Didelėmis dozėmis vartojami tokie vaistai dažnai sukelia haliucinacijas, o tai gali paskatinti jais piktnaudžiauti. Siekdami apsvaigti nuo šių vaistų vaikai kartais pavartoja 25 ar net 50 kartų didesnę dozę nei rekomenduojama.
Piktnaudžiavimas vaistais nuo peršalimo, kosulio, kurių sudėtyje yra dekstrometorfano, gali sukelti panikos priepuolius, atminties problemas, suprastėjusį regėjimą, skrandžio skausmus, pykinimą, vėmimą, aukštą kraujo spaudimą, padažnėjusį širdies ritmą, rankų ir kojų pirštų nutirpimą, mieguistumą, galvos svaigimą ir skausmus, karščiavimą, odos niežulį ir bėrimą, sąmonės praradimą.
Yra daug vaistų formų, kurių nerekomenduojama maišyti su narkotikais ar alkoholiu, bet dekstrometorfano atveju tai išties labai aktualu. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad toks maišymas neišvengiamai sukels neigiamas pasekmes sveikatai.

uždaryti

Piktnaudžiavimo vaistais požymiai 

Galima išskirti keletą pagrindinių piktnaudžiavimo vaistais požymių, bet jie gali reikšti ir kitas problemas.

Plačiau..

Piktnaudžiavimo vaistais požymiai 

Galima išskirti keletą pagrindinių piktnaudžiavimo vaistais požymių, bet jie gali reikšti ir kitas problemas.
• Vaistų vartojimas dažniau ar didesnėmis dozėmis nei gydytojas nurodė.
• Nenumaldomas troškimas vartoti vaistus.
• Nuovargis, raudonos, tarsi stiklinės akys, pasikartojantys sveikatos sutrikimai.
• Staigi nuotaikų kaita, irzlumas, neigiamas požiūris, asmenybės pokyčiai, pomėgių praradimas.
• Slapukavimas, užsisklendimas, atsiribojimas nuo šeimos.
• Sumažėjęs ar, atvirkščiai, perdėtas susidomėjimas mokslais, užduotais namų darbais.
• Iš namų vaistinėlės pradingę vaistai.
• Šiukšliadėžėje ar vaiko kambaryje randami tušti vaistų buteliukai, dėžutės ar lapeliai.
• Neįprastas cheminių medžiagų ar vaistų kvapas vaiko kambaryje.
• Internete ieškota informacijos apie vaistus, jų poveikį.
Pastebėjus išvardintus požymius, reikėtų sunerimti ir ieškoti problemos priežasčių bei sprendimo būdų.

uždaryti
Next
Next

Apklausa

Ar esate informuota (-as) apie Jūsų vaiko (-ų)
mokykloje vykdomas ilgalaikes psichoaktyviųjų medžiagų
vartojimo prevencijos ar vaikų socialinių emocinių įgūdžių ugdymo programas?