Kai kurie vaistai yra priskiriami psichoaktyviosioms medžiagoms, jie gali būti pavojingi sveikatai ir sukelti priklausomybę, jei vartojami nesilaikant gydytojo nurodymų bei instrukcijų.
Nors tėvai ir stengiasi kalbėtis su savo vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas, bet dažnai nežino, kad šiandien vaikų piktnaudžiavimas vaistais tapo labai aktualia problema ir kelia ne ką mažesnį pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei nei kitos psichoaktyviosios medžiagos. Tai atvejai, kai šie vaistai vartojami be gydytojo paskyrimo, vartojami ne gydymo tikslais arba vartojama ne taip, kaip paskyrė gydytojas. Tokiame kontekste dažniausiai minimos kelios vaistų grupės: raminamieji arba migdomieji, stimuliuojantys vaistai ir opiatai. Piktnaudžiavimas receptiniais vaistais ne tik kelia didelį pavojų asmens sveikatai, bet yra susijęs ir su kitomis rizikingo elgesio formomis.
Vaikai, kurie piktnaudžiauja vaistais siekdami ne apsvaigti, o tam, kad lengviau nurimtų, susikauptų ir pagerintų mokymosi rezultatus, paprastai nemano, kad šitoks jų elgesys yra neteisėtas ar rizikingas. Tėvai taip pat ne visada žino apie galimus tokio elgesio pavojus.
Mokslininkai pastebi, kad asmenims, kurie piktnaudžiauja receptiniais vaistais, gresia žymiai didesnė rizika pradėti vartoti narkotikus. Kolumbijos universiteto Nacionalinio priklausomybių ir piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis centro duomenimis, vaikai, piktnaudžiaujantys receptiniais vaistais, dukart labiau linkę vartoti alkoholį, penkiskart labiau linkę rūkyti kanapes, 12 kartų labiau linkę vartoti heroiną, penkiolika kartų – ekstazį ir net 21 kartą labiau linkę vartoti kokainą.

Lietuvoje 2019 m. bent kartą gyvenime vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, mokinių dalis labai padidėjo, pralenkė narkotikų vartojimą ir buvo antroje vietoje tarp kitų Europos šalių.
2019 m. vykdyto ESPAD tyrimo duomenimis, penktadalis (20 %) 15-16 m. Lietuvos mokinių bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ar migdomuosius vaistus (pvz., „Xanaxo“, „benzų“, benzodiazepinų, „blue bombs“, „Lexotanilio“, „Relaniumo“ ar kt.), gydytojui nepaskyrus. Palyginimui, narkotikus bent kartą gyvenime bandė vartoti 19 % mokinių (kanapes – 18 %, kitus narkotikus – 5,5 %). Lyginant su ankstesniais metais, raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas, gydytojui nepaskyrus, labai išaugo ir buvo didžiausias nuo 2003 metų. Be to, 2019 m. Lietuvos vaikai buvo antroje vietoje tarp visų Europos šalių, kuriose vykdytas ESPAD tyrimas, po Latvijos (21 %), ir jų dalis tris kartus viršijo ESPAD tyrime dalyvavusių Europos šalių vidurkį (Lietuvoje – 20 %, ESPAD vidurkis – 6,6 %).
Raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą gyvenime nurodė vartojusios beveik trigubai daugiau merginų (29 %) nei vaikinų (11 %). Tarp kitų Europos šalių, kuriose vykdytas ESPAD tyrimas, Lietuva buvo pirmoje vietoje pagal skirtumus tarp lyčių vartojant šiuos vaistus, gydytojui nepaskyrus. Raminamuosius ar migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus, mokiniai pradėjo vartoti būdami vidutiniškai 13,6 metų. Pirmą kartą vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus, 13 metų ir jaunesnių mokinių dalis, 2019 m. buvo didžiausia nuo 2003 m. – 6,8 % (9 % merginų ir 4,5 % vaikinų). Nemaža mokinių dalis (14 %) bent kartą gyvenime vartojo ir gydytojo paskirtus raminamuosius ar migdomuosius vaistus (18 % merginų ir 11 % vaikinų).
2,1 % Lietuvos mokinių buvo bent kartą gyvenime vartoję nuskausminamuosius vaistus, siekdami apsvaigti (2,7 % merginų ir 1,4 % vaikinų), o 1,4 % buvo vartoję anabolinius steroidus be gydytojo paskyrimo (1,1 % merginų ir 1,8 % vaikinų).
Bent kartą gyvenime kokių nors stimuliuojamųjų medžiagų (neskaitant kofeino), kuriomis siekta pagerinti mokymosi rezultatus, savo iniciatyva (be gydytojo nurodymo) buvo vartoję 5,2 % mokinių (vaikinų – 6,7 %, merginų – 3,8 %). Didžiausiai daliai (1,7 %) mokinių stimuliuojamųjų medžiagų pasiūlė šeimos nariai, draugai ar pažįstami, 1,2 % nusipirko internetu, taip pat 1 % nusipirko vaistinėje be recepto, 0,6 % – iš gatvės platintojų.
2020-2021 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto studentų tyrimo duomenys labai panašūs: receptinius migdomuosius ir (ar) raminamuosius vaistus be gydytojo paskyrimo nors kartą gyvenime vartojo 21 % studentų, receptinius stimuliuojančius vaistus – 5,4 % apklausos dalyvių.
Ypač pavojinga kai vaikai receptinius vaistus maišo kartu su alkoholiu ir narkotikais. 2019 m. alkoholį kartu su vaistais, siekdami apsvaigti, bent kartą gyvenime vartojo 2,8 % Lietuvos 15-16 m. mokinių (3,8 % merginų ir 1,9 % vaikinų) (ESPAD 2019). O 2020-2021 m. Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, 20,5 % studentų, vartojusių psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo, vartojo šiuos vaistus kartu su uždraustomis vartoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, 19,5 % – kartu su alkoholiu, 7,6 % – kartu su kitais psichotropiniais vaistais. Toks psichotropinių vaistų vartojimas gali būti labai pavojingas sveikatai, viskas priklauso nuo vartojamų medžiagų kiekio, tačiau maišant šias medžiagas slopinamas kvėpavimas, širdies veikla, gali ištikti širdies smūgis.

Dažniausiai vaikų piktnaudžiavimui vaistais įtaką daro didelė vaistų pasiūla, prieinamumas, klaidingas požiūris ir įvairūs motyvai, skatinantys juos vartoti.
1. Pasiūla. Egzistuoja didžiulė receptinių ir nereceptinių vaistų, kuriais įmanoma piktnaudžiauti, pasiūla. Taip pat visuomenės informavimo priemonėse apstu nereceptinių vaistų reklamos ir informacijos apie jų ypatingą poveikį. Dėl šios priežasties šiandien vaikai apie vaistus žino kur kas daugiau nei jų tėvai ar seneliai būdami jų amžiaus.
2. Prieinamumas. Vaikams nėra taip jau sunku gauti vaistų. Vaistų vaikai gali rasti namų vaistinėlėje, gauti jų iš draugų, artimųjų ir nepažįstamų asmenų, galiausiai jų galima įsigyti internete. Internetas labai dažnai naudojamas ieškant informacijos apie vaistus. Be to, yra nemažai internetinių parduotuvių, prekiaujančių nereceptiniais vaistais. 2019 m. net 34 % Lietuvos 15-16 m. mokinių (tarp jų net 41 % merginų ir 27 % vaikinų), nurodė, kad be vargo įsigytų raminamųjų ar migdomųjų vaistų be gydytojo paskyrimo. Užsienio šalių tyrimai rodo, kad vaikams lengviausia įsigyti receptinių vaistų iš draugų ir rasti namų vaistinėlėse. 2020-2021 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto studentų tyrimo duomenimis, 60,5 % studentų, vartojusių narkotinius ir (ar) psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo, jų gavo iš šeimos narių ar pažįstamų.
3. Požiūris. Kadangi vaistus skiria gydytojai, vaikams dažnai atrodo, kad piktnaudžiauti vaistais nepavojinga ar mažiau pavojinga nei kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Šitokį požiūrį skatina ir kiti veiksniai: verslo pramonė pabrėžia plačias vaistų pasirinkimo galimybes, o ne neigiamas šių vaistų vartojimo ne pagal paskirtį ir piktnaudžiavimo jais pasekmes. Svarbu padėti vaikams suprasti, kad vaistų vartojimas siekiant nuo jų apsvaigti yra ne ką saugesnis pasirinkimas nei alkoholio ar narkotikų vartojimas.
4. Įvairūs motyvai. Nors kai kurie vaikai piktnaudžiauja vaistais siekdami pasijausti geriau ar apsvaigti, kai kurie, ypač studentai, kad galėtų lengviau įveikti kasdienius uždavinius ir juos slegiančius sunkumus: sumažintų stresą ar nerimą, pakeltų nuotaiką; geriau mokytųsi: nemiegotų kiaurą naktį ir galėtų rašyti darbus ar lengviau susikauptų per pamokas ar paskaitas, ypač kai jos vyksta vakare; pagerintų savo fizinius sugebėjimus ir padidintų ištvermę.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. vykdyto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, 19,4 % studentų buvo vartoję receptinius vaistus, siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, o 13 % – siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis. Be to, tie studentai, kurie bent kartą per paskutinius metus ar per paskutinį mėnesį vartojo receptinius vaistus, siekiant sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, prasčiausiai vertino savo fizinę sveikatą ir visus vertintus psichinės sveikatos rodiklius.
2020-2021 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenys panašūs: stresas, nerimas ir įtampa buvo vienos pagrindinių narkotinių ir (ar) psichotropinių vaistų vartojimo be gydytojo paskyrimo priežasčių. 62,4 % studentų, vartojusių narkotinius ir (ar) psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo, nurodė, kad šiuos vaistus vartojo stresui ir nerimui slopinti, 41,9 % – dėl nemigos, 31,4 % – savijautai ir nuotaikai gerinti, 31 % – rekreaciniais tikslais, 19 % – dėl nuovargio, 17,6 % – tikėdamiesi pagerinti mokymosi rezultatus, 14,8 % – produktyvumui didinti, 13,8 % – susikaupimui gerinti, 0,5 % – smalsumui patenkinti. Statistiškai reikšmingai daugiau narkotinius ir (ar) psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo vartojusių studentų dažnai patyrė stresą, nerimą ir įtampą, lyginant su niekada šių vaistų be gydytojo paskyrimo nevartojusiais tyrimo dalyviais.
Nesvarbu kas paskatina piktnaudžiauti vaistais, toks elgesys yra pavojingas ir gali turėti rimtų neigiamų pasekmių: gali išsivystyti priklausomybė, gresia perdozavimas, padidėja nelaimingų atsitikimų tikimybė, gali ištikti mirtis.

Raminamieji ir migdomieji vaistai yra skiriami asmenims, kuriuos kankina nerimas, įtampa, panikos priepuoliai, nemiga.
Šie vaistai slopina centrinės nervų sistemos veiklą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą. Pavartojus didesnę šių vaistų dozę kalba būna nerišli, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė. Ilgesnį laiką vartojant raminamuosius, migdomuosius vaistus gali reikėti didesnių dozių tam pačiam poveikiui pasiekti (išsivysto tolerancija). Nuolatinis šių vaistų vartojimas gali sukelti psichologinę ir fizinę priklausomybę, jei vartojimas staiga sumažinamas ar nutraukiamas gali pasireikšti abstinencijos simptomai. Bandant nutraukti įprastinių šių vaistų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga, gali prasidėti traukuliai.
Jei vaikas bent kartą gyvenime piktnaudžiavo raminamaisiais, migdomaisiais vaistais, savižudybės rizika padidėja net 3,3 karto (vartojant alkoholį savižudybės rizika padidėja 1,5 karto, kanapes – 1,4 karto, kitus narkotikus – 2,4 karto).
Itin pavojinga raminamuosius, migdomuosius vaistus maišyti su alkoholiu – tuomet jų poveikis sustiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas, toks mišinys gali sutrikdyti širdies ritmą, sulėtinti kvėpavimą ir net baigtis mirtimi.

Opioidiniai analgetikai yra vaistai, malšinantys skausmą. Jie skiriami esant vidutiniam ir stipriam skausmui, gali būti skiriami po operacijos.
Kai vartojami pagal gydytojo nurodymus, opioidiniai analgetikai veiksmingai ir saugiai malšina skausmą. Opioidiniai analgetikai blokuoja skausmo signalus, veikia smegenų sritis, kurios kontroliuoja emocijas ir mažina skausmingų dirgiklių poveikį.
Deja, piktnaudžiavimas opioidiniais analgetikais gali apsunkinti kvėpavimą ir sukelti mirtį. Tinkamai kontroliuojamas trumpalaikis opioidinių analgetikų vartojimas retai sukelia priklausomybę. Bet nuolatinis vartojimas (kai vartojama kelis kartus per dieną kelias savaites ir ilgiau), ilgalaikis vartojimas ar piktnaudžiavimas opioidiniais analgetikais gali sukelti priklausomybę. Šie vaistai veikia tuos pačius receptorius kaip ir heroinas. Staiga sumažinus dozę ar nutraukus vaistų vartojimą gali pasireikšti abstinencijos simptomai: nuovargis, raumenų ir kaulų skausmai, nemiga, viduriavimas, pykinimas ir vėmimas, šaltkrėtis, pašiurpusi oda, nevaldomi kojų judesiai. Piktnaudžiavimas jais didina ir savižudybės riziką.
Opioidinius analgetikus vartoti kartu su kitais vaistais yra labai pavojinga ir galima tik gydytojams paskyrus ir tik taip, kaip jie nurodė. Paprastai jų negalima vartoti kartu su psichoaktyviosiomis medžiagomis, kurios slopina centrinę nervų sistemą, nes tokie deriniai didina rimtų kvėpavimo sistemos sutrikimų, keliančių grėsmę žmogaus gyvybei, riziką. Vartojant receptinius opioidus kartu su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis 8 kartus padidėja rizika piktnaudžiauti kanapėmis.

Stimuliuojančiais vaistais gydoma narkolepsija (miego sutrikimas), aktyvumo ir dėmesio sutrikimai.
Šie vaistai stimuliuojančiai veikia centrinę nervų sistemą, didina budrumą, dėmesingumą, spartina kvėpavimą, dėl pakilusio kraujospūdžio ir pagreitėjusio širdies ritmo jaučiamas energijos antplūdis. Stimuliuojančiais vaistais gali būti piktnaudžiaujama siekiant geriau sutelkti dėmesį, pagerinti mokymosi gebėjimus, padidinti budrumą arba rekreaciniais tikslais.
Piktnaudžiavimas stimuliuojančiais vaistais gali turėti trumpalaikes ir ilgalaikes neigiamas pasekmes sveikatai: sukelti stiprų nerimą, psichozę, traukulius, sukelti širdies ir kraujagyslių ligas. Nuolatinis piktnaudžiavimas kai kuriais stimuliuojančiais vaistais gali sukelti stiprų priešiškumo jausmą, paranoją ar net psichozę. Vartojant dideles stimuliuojančių vaistų dozes gali smarkiai pakilti kūno temperatūra ir sutrikti širdies ritmas. Piktnaudžiaujant stimuliuojančiais vaistais gali išsivystyti priklausomybė. Nutraukus stimuliuojančių vaistų vartojimą pasireiškia tokie abstinencijos simptomai kaip nuovargis, depresija, miego režimo sutrikimai.
Stimuliuojančių vaistų nereikėtų vartoti kartu su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis ir kitais vaistais, nebent juos paskyrė gydytojas. Vartojant stimuliuojančius vaistus ir nereceptinius vaistus nuo peršalimo gali sutrikti širdies ritmas ir pakilti grėsmingai aukšta kūno temperatūra.

Nereceptinių vaistų, skirtų kosuliui, peršalimo, gripo simptomams malšinti, sudėtyje gali būti dekstrometorfano – kosulį slopinančios medžiagos.
Nors dekstrometorfanas gali būti veiksmingas gydant kosulį, visada reikia atkreipti dėmesį į tinkamos dozės parinkimą, nes perdozavimas gali būti labai pavojingas ar net mirtinas. Didelėmis dozėmis vartojami tokie vaistai dažnai sukelia haliucinacijas, o tai gali paskatinti jais piktnaudžiauti. Siekdami apsvaigti nuo šių vaistų vaikai kartais pavartoja 25 ar net 50 kartų didesnę dozę nei rekomenduojama.
Piktnaudžiavimas vaistais nuo peršalimo, kosulio, kurių sudėtyje yra dekstrometorfano, gali sukelti panikos priepuolius, atminties problemas, suprastėjusį regėjimą, skrandžio skausmus, pykinimą, vėmimą, aukštą kraujo spaudimą, padažnėjusį širdies ritmą, rankų ir kojų pirštų nutirpimą, mieguistumą, galvos svaigimą ir skausmus, karščiavimą, odos niežulį ir bėrimą, sąmonės praradimą.
Yra daug vaistų formų, kurių nerekomenduojama maišyti su narkotikais ar alkoholiu, bet dekstrometorfano atveju tai išties labai aktualu. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad toks maišymas neišvengiamai sukels neigiamas pasekmes sveikatai.

Galima išskirti keletą pagrindinių piktnaudžiavimo vaistais požymių, bet jie gali reikšti ir kitas problemas.
• Vaistų vartojimas dažniau ar didesnėmis dozėmis nei gydytojas nurodė.
• Nenumaldomas troškimas vartoti vaistus.
• Nuovargis, raudonos, tarsi stiklinės akys, pasikartojantys sveikatos sutrikimai.
• Staigi nuotaikų kaita, irzlumas, neigiamas požiūris, asmenybės pokyčiai, pomėgių praradimas.
• Slapukavimas, užsisklendimas, atsiribojimas nuo šeimos.
• Sumažėjęs ar, atvirkščiai, perdėtas susidomėjimas mokslais, užduotais namų darbais.
• Iš namų vaistinėlės pradingę vaistai.
• Šiukšliadėžėje ar vaiko kambaryje randami tušti vaistų buteliukai, dėžutės ar lapeliai.
• Neįprastas cheminių medžiagų ar vaistų kvapas vaiko kambaryje.
• Internete ieškota informacijos apie vaistus, jų poveikį.
Pastebėjus išvardintus požymius, reikėtų sunerimti ir ieškoti problemos priežasčių bei sprendimo būdų.

Tėvų įtaka vaikų priimamiems sprendimams yra labai didelė. Gilindami savo žinias ir skirdami laiko pokalbiui su vaikais apie piktnaudžiavimą vaistais, tėvai gali padėti vaikams priimti teisingus sprendimus ir puoselėti sveikatą.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. vykdytas tėvų tyrimas atskleidė, kad tik 27 % tėvų yra kalbėję su savo mokyklinio amžiaus vaikais apie vaistų vartojimo ne gydymo tikslais keliamus pavojus.
Kalbėti su vaikais apie vaistus yra taip pat svarbu, kaip ir apie nikotiną, alkoholį ar narkotikus. Nors dauguma patarimų tėvams, kaip kalbėti apie šias medžiagas su savo vaikais yra panašūs, bet pradėti pokalbį apie vaistus gali būti keblu. Vis dar neįprasta tėvams galvoti apie šeimos vaistinėlę ar internetą kaip psichoaktyviųjų medžiagų galimo vartojimo šaltinius. Kalbama ne apie vaikus, netyčia sumaišiusius vaistus ar suvartojusius netinkamą dozę, o apie sąmoningą piktnaudžiavimą vaistais siekiant nuo jų apsvaigti. Kai vaistai vartojami šiuo tikslu, jie ne ką mažiau pavojingi nei narkotikai.
Pirmieji vaikams siūlomi narkotikai dažnai būna tablečių formos. Juos siūlant sakoma, kad tai vaistai ar vitaminai. Dauguma mažų vaikų žino, kad vaistai ir vitaminai nekenkia sveikatai, todėl gali ryžtis juos išbandyti. Tai atskleidžia, kad mūsų vaikai nežino vaistų vartojimo taisyklių. Pirmieji pokalbiai su vaiku apie psichoaktyviąsias medžiagas ir turi būti pokalbiai apie vaistus bei tinkamą jų vartojimą.

Kalbėti apie vaistus rekomenduojama su vaikais nuo šešerių metų amžiaus.
Sukurkite saugią ir atvirą aplinką savo vaikui, kad jis galėtų nesivaržydamas kalbėti jam rūpimomis temomis. Skatinkite vaiką klausti jūsų pačių arba gydytojų apie galimą neigiamą šalutinį skiriamų vaistų poveikį, kaip jo išvengti ir kaip elgtis jam pasireiškus. Galite paprašyti ir vaiko gydytojo pakalbėti su vaiku apie tinkamo ir atsakingo vaistų vartojimo svarbą. 
Jau ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams reikia padėti suprasti, kaip augti sveikam ir saugiam, išvengti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio, ugdyti gebėjimus suprasti savo sveikatos būklę, atsargiai elgtis su vaistais. Svarbu akcentuoti, kad vaistai vartojami tik tada, kai žmogui ką nors skauda, kai jis serga. Mokykite vaikus ir streso įveikos bei miego higienos įgūdžių, kad nereikėtų griebtis vaistų. Taip pat mokykite kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, kai jaučiasi blogai.

Vaikai daug ko mokosi iš tėvų, tai galioja ir vaistų vartojimui.
Stebint, kaip kartais suaugusieji elgiasi su vaistais (be gydytojo konsultacijos patys įsigyja vaistų ir juos vartoja, išgeria vaistų, rekomenduotų kaimyno, nepraėjus galvos ar danties skausmui geria tabletę po tabletės ir pan.), vaikams susiformuoja klaidingas supratimas apie vaistų vartojimą. Todėl į vaistus žiūrėkite rimtai, rodykite teigiamą pavyzdį savo vaikui ir visuomet tinkamai vartokite tiek receptinius, tiek ir nereceptinius vaistus. Jei vartojate gydytojo nepaskirtus vaistus, vadovaukitės vaistininko rekomendacijomis arba vaistų vartojimo instrukcija. Prieš pradedant vartoti vaistus, būtina perskaityti informacinį lapelį ir vaistą vartoti tik taip kaip nurodyta, stebėti ar nėra šalutinio poveikio (pvz.: kaip vaistas veikia vairavimo gebėjimus). 2020-2021 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, tik pusė (52 %) narkotinius ir (ar) psichotropinius vaistus vartojusių studentų atsakė prieš pradėdami vartoti vaistą skaitantys jo informacinį lapelį.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per kelis dešimtmečius benzodiazepinų (raminamųjų ir migdomųjų vaistų) vartojimas Lietuvoje išaugo tiek, kad 2-3 kartus lenkia kitas Šiaurės Europos regiono šalis. Be to, vidutinė šių vaistų vartojimo trukmė Lietuvoje siekia daugiau nei 7 metus, nors mokslininkai rekomenduoja juos skirti tik trumpalaikiam gydymui.

Deja, dauguma suaugusiųjų pamiršta pagrindines vaistų laikymo namuose taisykles.
Daugelyje namų vaistų galima rasti virtuvės, prieškambario ar vonios kambario spintelėse, ant tualetinio stalelio, rankinėse ar kišenėse. Vaistai vaikui lengvai prieinami ir jis gali užsimanyti jų paragauti, be to, formuojasi vaiko supratimas, kad tai – būtinas namuose ir buityje daiktas, kaip pavyzdžiui, dantų šepetėlis, ar nosinė.
Stenkitės laikytis pagrindinių vaistų laikymo namuose taisyklių:
1. Vaistai turi būti laikomi vaistinėlėse.
2. Vaistinėlės turi būti rakinamos (deja, vaikui „neprieinamų“ vietų namuose beveik nėra).
3. Visuomet žinokite, kokių vaistų turite namuose, galite susirašyti jų pavadinimus ir kiekius. Pasvarstykite, ar vaikas galėtų piktnaudžiauti kuriais nors vaistais.
4. Venkite receptinių vaistų atsargų kaupimo. Nereikia laikyti namuose nebereikalingų vaistų likučių (užsilikusių pakuotėje 2–3 tablečių ar žirnelių). Nedelsiant ir tinkamai sunaikinkite nebevartojamus ar pasibaigusio galiojimo vaistus. Minėtais klausimais galite pasikonsultuoti su vaistininku.

Vaikui apsinuodijus vaistais būtina kviesti greitąją pagalbą ar nuvežti vaiką į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą.
Apsinuodijimų informacijos biuras teikia profesionalią pagalbą apsinuodijus telefonu visą parą. Telefono numeris +37052362052, daugiau informacijos www.apsinuodijau.lt.
Pagalba apsinuodijusiems teikiama sveikatos priežiūros įstaigų reanimacijos, toksikologijos skyriuose.
Ambulatorinės paslaugos asmenims (tame tarpe ir vaikams) dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas teikiamos psichikos sveikatos centruose bei Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose. Respublikiniame priklausomybės ligų centre paslaugos nepilnamečiams yra nemokamos ir teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės. Į vaikų ir paauglių psichiatro konsultaciją gali patys registruotis paaugliai nuo 16 m. Jaunesni nei 16 m. registruojami ir laukiami atvykstant su tėvais.
Socialinę ir psichologinę pagalbą vaikams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, teikia savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose dirbantys specialistai, švietimo ir globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai, psichologai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.
Kontaktus, kur kreiptis pagalbos, jei vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, galite rasti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto svetainėje: ntakd.lrv.lt.

Pakalbėkite su vaikais apie vaistus, kada ir dėl ko jie vartojami, kodėl su vaistais reikia elgtis atsargiai.
Kalbant su vaikais apie vaistus reikėtų aptarti šiuos aspektus:
• vaistai vartojami tik sergant,
• netinkamai vartojamų vaistų žalingas pasekmes organizmui,
• piktnaudžiavimą vaistais,
• ligas diagnozuoja ir vaistus skiria gydytojai, o ne mes patys ar mūsų draugai,
• vaistus galima imti tik iš tėvų, gydytojų ar kitų sveikatos priežiūros specialistų,
• kodėl negalima imti jokių vaistų be tėvų ar gydytojų nurodymų,
• neteisėtoje rinkoje gali būti siūlomi padirbti ir pavojingi gyvybei vaistai,
• kuo vitaminai skiriasi nuo vaistų arba kitų maisto produktų?
• kaip galima sustiprinti sveikatą (fizinis aktyvumas, sveika ir subalansuota mityba, miego režimas ir kt.).
Galite kartu su vaiku paskaityti turimų vaistų informacinius lapelius, aptarti galimą jų šalutinį poveikį:
• Kam vaistas vartojamas?
• Kas žinotina prieš vartojant vaistą?
• Kaip vartoti?
• Koks galimas šalutinis vaisto poveikis?
• Kaip laikyti vaistą?

Kiekvienoje šeimoje būtina nusistatyti aiškias vaistų vartojimo ir jų laikymo namuose taisykles.
Nustatykite ir su vaikais aptarkite pagrindines vaistų vartojimo taisykles, pavyzdžiui:
• Vaistai – ne maistas ir ne gėrimas, tad sveikas žmogus jų nevartoja.
• Vaistai turi gydomųjų galių, tačiau turi ir pašalinį neigiamą poveikį, todėl vartojami tik susirgus, o pasveikus jų vartoti nebereikia.
• Vaistai gali būti vartojami tik paskyrus gydytojui; jie skiriami labai individualiai ir niekas kitas neturėtų jų vartoti, gydytis pačiam – žalinga.
• Reikia vartoti tik tiek vaistų, kiek nurodė gydytojas.
• Negalima vartoti pasibaigusio galiojimo vaistų.
• Vaikai neturėtų vartoti jokių vaistų be suaugusiųjų priežiūros ir leidimo, galima vartoti tik tuos vaistus, kuriuos duoda tėvai arba gydytojas.
• Reikia atsisakyti draugų ir nepažįstamų vaikų bei suaugusiųjų siūlomų vaistų.

Peržiūrėkite namuose turimus vaistus, ar jie visi laikomi saugiai, vaikams nepasiekiamoje ir tinkamoje vietoje.
Karštis ir drėgmė gali sumažinti vaisto veiksmingumą, todėl vaistų nepatartina laikyti drėgnose patalpose (pvz., spintelėje vonios kambaryje), saulės šviesos apšviečiamoje vietoje ar ten, kur labai šilta ar labai šalta, tad nederėtų dėžutės su vaistais statyti ant palangės, arti radiatoriaus.
Geriausia namų vaistinėlę laikyti užrakintą. Svarbu žinoti, kokių vaistų turite namuose. Verta susirašyti jų pavadinimus ir likučius.
Vaistus rekomenduojama laikyti atskirai nuo kitų buityje naudojamų priemonių, geriausia originalioje gamintojo pakuotėje su vaistų vartojimo instrukcija, kad būtų aiškus tinkamumo vartoti terminas, galimi šalutiniai poveikiai.
Sutvarkykite vaistinėlę (tai daryti reikia reguliariai), atskirkite pasibaigusio galiojimo vaistus ar išvaizdą, kvapą pakeitusius vaistus. Beje, kai kurių vaistų galiojimo trukmė sutrumpėja juos atidarius. Radus pasibaigusio galiojimo arba tiesiog nereikalingų vaistų, juos reikia nunešti į bet kurią Lietuvos vaistinę. Jos perduoda vaistus saugiai sunaikinti.