Ribos ir taisyklės šeimoje

Savo išvaizda, kalbomis ir poreikiais 14-mečiai jau gali būti panašūs į suaugusiuosius, bet jų elgesys tam tikrose situacijose vis dar yra vaikiškas. Kad paaugliai sėkmingai pereitų į suaugystę, jiems reikia suaugusiųjų pagalbos ir palydėjimo. Tačiau ką daryti, kai mes jau nesusikalbame? Tai ženklas, kad tėvai turi kažko naujo išmokti ir kažką keisti bendraudami su savo vaiku. Tėvams leidžiama ne viską mokėti, bet būtina mokytis.

  • Susitarimai. Su paaugliais teks daug tartis. Dažnai jie nedaro kažko vien todėl, kad jiems niekas neišaiškino, neargumentavo, kam ir kodėl to reikia. Klausimų „kam?“ ir kodėl“ kyla dėl atsirandančio abstraktaus, racionalaus ir loginio mąstymo, poreikio susiformuoti savo vertybines ir moralines nuostatas, geriau suvokti pasaulio dėsnius. Svarbu susitarti, kad galime pyktis, galime nesutarti, bet negalime žeminti ir žaloti vienas kito.
  • Taisyklės. Kad nereikėtų kiekvieną kartą tartis ir derėtis vis dėl tų pačių dalykų, o namuose būtų daugiau tvarkos ir aiškumo negu chaoso, pravartu turėti namų taisykles. Taisykles turi kurti visa šeima drauge, o paskui visi jų laikytis. Pavyzdžiui, sekmadienis yra šeimos diena, kurią leidžiame drauge, ar bendras namų erdves tvarkome visi iš anksto pasiskirstę, kas ką tvarko ir švarina.

Dėmesio! Draudžiančios taisyklės yra pavojingos, iššaukiančios priešingą rezultatą ‒ tai, kas uždrausta, būtinai bus padaryta. Eikite dialogo, aptarimų, susitarimų ar kompromisų keliu.

  • Pažeidimai neišvengiami. Kad taisyklės būtų veiksmingos ir naudingos visai šeimai, svarbu nuosekliai jų laikytis, o už taisyklių nesilaikymą ir pažeidinėjimą turi būti iš anksto numatytos nuobaudos, galbūt skaičiuojami baudos taškai. Kai sutariama dėl galimų nuobaudų, ir vaikai, tiek tėvai gali pasirinkti ‒ laikytis taisyklių ar ne, bet už nesilaikymą sulaukti bausmės. Pavyzdžiui, esame sutarę, kad namuose nesikeikiame, bet, jei išsprūsta keiksmažodis, tai tas asmuo į šeimos taupyklę turi įdėti 1 Eurą.
  • „Ne“ sakymas. Net tada, kai šeimoje yra sutartos taisyklės, vaikai vis tiek jas tikrins ir testuos, ar tėvai moka pasakyti „stop“ tam tikram elgesiui. „Ne“ pasakymas turi būti aiškus, argumentuotas, bet ne grubus, atstumiantis. Netinkamas elgesys įsakmiai sakyti, kad kažko būtina laikytis vien todėl, kad mes taip norime. Tinkamas elgesys būtų, pavyzdžiui, neduoti papildomų pinigų šią savaitę, jei paauglys jau išleido visus kišenpinigius, ir palinkėti kitą savaitę atidžiau planuoti išlaidas.
  • Nurodymai, paliepimai. Autokratiškas auklėjimo stilius skamba kaip istorija, nes šiandieniniai paaugliai tikrai priešinsis paliepimams, net nesupras, ko iš jų norima. Nurodymai ar paliepimai gali būti taikomi sudėtingose ar kritinėse situacijose, kai kyla pavojus, grėsmė sveikatai, gyvybei ar turtui. Pavyzdžiui, galima pasakyti, kad dabar niekur negalima išeiti iš namų, reikia pabūti su mažąja sesute, kadangi močiutę būtina vežti į ligoninę.

Skaičiai. 66 proc. Lietuvos tėvų teigia, kad jų šeimoje yra nustatytos aiškios taisyklės, koks elgesys yra tinkamas ir koks ne, ką vaikai gali daryti, o ko ne (2020 m.).