Psichoaktyviosios medžiagos: kokie pavojai?

Kankinantys pojūčiai, nebegaunant psichoaktyviosios medžiagos. Kai mūsų smegenų ląstelės prisitaiko prie pastovaus psichoaktyviųjų medžiagų buvimo, „normaliai“ funkcionuoja tik joms veikiant. Todėl kai organizme medžiagos nebelieka, jaučiame nemalonius ar net skausmingus pojūčius bei sunkiai numaldomą norą pavartoti vėl, kad palengvėtų. O jausmas, kad esi laisvas rinktis – išlieka labai ilgai, net kai visiems aplinkui jau tampa akivaizdu, kad esi jau priklausomas. Ši iliuzija labai dažna ir pavojinga – užmigdo žmogaus budrumą, kol tampa jau per vėlu.)

Visos minėtos medžiagos. Esame įpratę galvoti, kad tabakas ir alkoholis nėra narkotinės medžiagos, nes parduodami legaliai. Gali būti sunku patikėti ir tuo, kad buityje naudojamos priemonės – taip pat pavojingos. Visgi visų jų poveikis smegenims iš esmės yra toks, kaip ir narkotikų:

• pradžioje vartojant jaučiamas atsipalaidavimas, malonumas;
• tai skatina vartoti vėl ir vėl;
• tam pačiam efektui pasiekti reikia vis didesnio medžiagos kiekio;
• atsiranda abstinencijos požymiai, t.y. sunku nustoti vartoti, “nelaiko nervai”, jaučiami nemalonūs pojūčiai kūne ir kt.;

palaipsniui atsiranda žala fizinei ir psichinei sveikatai, kartais – negrįžtama…

Kofeinas. Iš tiesų jo yra ne tik kavoje, arbatose, bet ir šokolade. Nedidelės kofeino dozės, tokios kaip šokolade, sveikam žmogui gali ir nesukelti neigiamų pasekmių. Tačiau energiniai gėrimai turi kelis kartus didesnę kofeino dozę, nei jo yra vidutinio stiprumo kavos puodelyje. Todėl jie verčia organizmą, o ypač širdį, dirbti gerokai padidintu krūviu, o tai – tik laiko klausimas, kada atsiras nepageidaujamų pasekmių.)

Kai norisi didinti dozę. Kaskart vartojant psichoaktyviąją medžiagą organizmas nebereaguoja taip, kaip reagavo pačioje pradžioje. Bet atmintyje yra labai gerai išlikęs atsiminimas apie buvusį „gerą“ pojūtį. Paprastai siekiama jį pakartoti, tad reikia vis didesnės dozės. O šalutinis poveikis kūnui ir psichikai tik didėja.