Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas paveikia mūsų santykius su šeima ir draugais, psichinę sveikatą, emocijas, aktyvumą, finansų valdymą – visas svarbiausias gyvenimo sritis. Labai dažnai šių medžiagų vartojimas tampa gyvenimo centru ir visos kitos sritys išsibalansuoja.
Paauglys mokosi labai reikalingų ateityje socialinių įgūdžių: kaip bendrauti su draugais ir tėvais, kaip valdyti savo emocijas, kaip susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas kenkia šių reikšmingų įgūdžių lavinimui, nes pažeidžiamos smegenys, prastėja gebėjimas ką nors išmokti, įsiminti.
Paaugliai, vartojantys psichoaktyviasias medžiagas, dažniau priima klaidingus sprendimus. Tai didina galimybę įsivelti į muštynes, patekti į nelaimingus atsitikimus (skendimai, kritimai, autoįvykiai, nudegimai), daugėja bandymų nusižudyti, seksualinės prievartos bei nesaugaus sekso atvejų.
Rizikuojama sveikata: tiek fizine, tiek psichine. Vartojant psichoaktyviasias medžiagas kenčia visas kūnas (širdis, kepenys, plaučiai, kyla užsikrėtimo įvairiomis infekcijomis pavojus). Taip pat didėja susirgimų psichikos ligomis (depresija, šizofrenija) pavojus.
