INFORMUOKITE APIE PAVOJUS. Pabrėžkite, kad nuo žemės negalima kelti jokių rastų daiktų, tame tarpe ir švirkštų. Taip pat nedera leistis į jokias kalbas su nepažįstamaisiais, juolab imti iš jų siūlomus daiktus: tabletes, lipdukus, smilkalus, arbatas ar kita.
AIŠKINKITE KODĖL. Ne vien drauskite, bet ir aiškinkite, kodėl negalima. Vaikas turi ne tik žinoti, kaip nedera elgtis, bet ir suprasti kodėl. Jei vaikui sakysite, kad negalima imti saldainio iš nepažįstamo žmogaus, tai paaiškinkite, kad nuo tokio „saldainio“ galima susirgti ir pan. Priešingu atveju vaikas gali pasivaišinti tokiu „saldainiu“ iš smalsumo, norėdamas sužinoti, kas gi bus.
IŠKLAUSYKITE. Nesitikėkite, kad paauglys iš karto sutiks su tuo, ką sakote, tad išklausykite ir jo nuomonę. Leiskite jam kalbėti. Turite iš tiesų klausytis, ką sako atžala. Jei apsimetinėsite, jis tai greitai supras.
NEPAGAILĖKITE. Pokalbiui su vaiku reikia nepagailėti nei laiko, nei kantrybės. Kai vaikas paprašo pasikalbėti, nenukelkite to vėlesniam laikui.
BŪKITE SAVIMI. Paauglystės laikotarpiu vaikai yra priklausomi nuo draugų įtakos. Tuo tarpu tėvų autoritetas gerokai smunka. Todėl svarbu, kad kalbėdami apie psichoaktyviąsias medžiagas nesistengtumėte gudrauti ir atrodyti „kieti“. Taip galite prarasti paauglio pasitikėjimą anksčiau, negu apskritai spėsite jį pelnyti. Išlikite savimi, būkite nuoširdūs.
IEŠKOKITE SUAUGUSIOJO. Šiame amžiuje veiksmingiau ne tai, kas sakoma, o tai, kas daroma, todėl padėkite savo atžalai rasti atsakingą suaugusįjį, į kurį norėtų jie lygiuotis. Tai gali būti bet kuris patikimas žmogus: mokytojas, būrelio vadovas, jaunimo darbuotojas, dėdė, teta ir pan.
RODYKITE PAVYZDĮ. Visur ir visada rodykite savo vaikams gerą pavyzdį. Vaikams svarbus jūsų elgesys, jie stebi, ką jūs sakote ir ką darote. Todėl pagalvokite, ar jūsų namuose vaikų akivaizdoje rūkoma, o gal vartojamas alkoholis?