Žodžiai – tikrai svarbu. Nuo to, kaip konfliktų metu mes elgiamės ir bendraujame, priklauso, ar konfliktas sprendžiamas, ar gilinamas. Kartais po konflikto gailimės to, ką pasakėme. Grasinimai, ultimatumai, paauglio kritikavimas, menkinimas blogina ir situaciją, ir jūsų santykius. Jeigu jaučiate, kad kyla noras tai išsakyti, tai – ženklas, kad laikas trumpai pertraukėlei.
Balso intonacijapasako daug. Prisiminkite, kaip žeidžia ar pykdo, kai iš savo dukters ar sūnaus girdite priešišką, nepagarbų toną, nors žodžiais jis galbūt nieko blogo ir nepasakė. Lygiai taip pat jūs, norėdami sėkmingiau susikalbėti konflikto metu, klausykite ir savo balso intonacijos.
Stebėkite savo kūno kalbą. Visgi daugiausiai kitam žmogui ištransliuojame per savo kūno kalbą. Atkreipkite dėmesį, kokia jūsų veido išraiška, kai kalbatės su vaiku. Pastebėkite, ar nesate susinėrę rankų ant krūtinės, nes tuomet jis jausis, kad jam aiškiname lyg iš aukšto.
Kraštutinumai konfliktuose nepadeda. Kartais konflikto metu tėvai atsiriboja nuo atžalos, jį atstumia, vengia kalbėti apie problemą, taip bandydami sukelti kaltę, baimę ir priversti nusileisti. O kartais tėvai elgiasi agresyviai: rėkia, tranko duris, keikia, atvirai kaltina ar net tampa fiziškai agresyvūs. Abu šie elgesio būdai tik menkina paauglio savivertę ir moko konfliktus spręsti tokiu pat nekonstruktyviu būdu.