Kada spręsti konfliktus? Ar žinojote, kad galima sėkmingai išspręsti 9 iš 10 konfliktų, jeigu tai darome pačioje konflikto pradžioje, vos pajutę pirmą susierzinimą, nelaukdami, kol įtampa išaugs? Mažiausiai šansų išspręsti konfliktą (tik apie 10%) yra tuomet, kai konfliktas pasiekęs kulminaciją. Kai pykstame ir nirštame labai stipriai, tikimybė susikalbėti tinkamai yra maža.
Pirmiausiai keiskite savo, o ne paauglio elgesį. Ar žinojote, kad efektyviausia keisti kito žmogaus elgesį yra ne reikalauti tai padaryti, bet keisti savo elgesį patiems. Tai patvirtina ne tik tyrimų gausa, bet ir viena Nobelio premija! 2005 m. ji suteikta tiriant žmonių bendravimą ir tarpusavio konfliktų sprendimą: vienos pusės veiksmų pasikeitimai konflikto metu neišvengiamai keičia kitos pusės elgseną.
Rėkimui – ne! Tyrimuose pastebėta, jog vaikų smegenys panašiai reaguoja tiek į fizinį smurtą, tiek tada, kai ant jų rėkiama. Rėkimas yra psichologinis smurtas. Taigi neturime nuolaidžiauti sau ir teisintis, kad praradote pusiausvyrą ir dėl to sudavėte ar užrėkėte. Normalu supykti ir net įniršti, bet ne smurtauti. Smurtas neauklėja, jis laužo vaiko savivertę ir santykius šeimoje.
Emocijos yra kūne. Kai mums kyla kokia nors emocija, kūne išsiskiria natūralios cheminės medžiagos, kurios daro įtaką viso kūno veiklai. Dėl nerimo skrandyje jaučiame „drugelius“ ar net dieglius. O kai pykstame, muša karštis, smarkiau plaka širdis. Taigi emocijos – tai ne tik subjektyvūs išgyvenimai, bet ir fiziologija. Dėl šios priežasties mūsų pasakymai paaugliui
