Paauglių poreikiai tampa vis mažiau panašūs į vaikų ir labiau artėja prie suaugusiesiems būdingų norų, siekių, kuriuos jie linkę tenkinti jau ne tik šeimoje, bet ir kitoje aplinkoje. Tą jie norėtų pasakyti ar parodyti savo tėvams, tačiau dar neranda tinkamo būdo.
Paaugliai sako „nenoriu kalbėtis“, „atstok, viskas man gerai“, bet iš tiesų jie nori būti išgirsti, išklausyti ir suprasti. Labai svarbu tėvams atpažinti, kad vaikystėje naudoti komunikavimo būdai (pavyzdžiui, įsakmus, nurodantis pasipasakoti ar, susitvarkyti kambarį) nebetinka, todėl reikia ieškoti naujų bendravimo būdų. Stenkitės būti atviri, kad su jumis paaugliai galėtų kalbėtis apie viską, kas jiems svarbu, kas rūpi, nevenkite nejaukių temų (apie santykius, patirtis ar jausmus). Didžiulė klaida ir žala, jei tėvai kai kuriuos paauglio jausmus neigia („jis nepyksta, tik ožiuojasi“), ignoruoja („ko čia sėdi surūgęs, nusišypsok pagaliau“) ir nureikšmina („bus tų bernų, nėra čia ko raudoti“). Atminkite, paauglys, atpažįstantis savo jausmus, geriau supras save ir kitus, bus mažiau linkęs į rizikingą elgesį.
Paaugliai sako „neaiškink, čia mano gyvenimas“, „nesikišk, čia mano kambarys ir mano tvarka“, nes jiems reikia nepriklausomybės ir autonomijos. Išmintingi tėvai turėtų tai žinoti ir neignoruoti, susitarti tarpusavyje dėl lankstesnių ribų, t. y. toleruoti paauglio kambario betvarkę, gerbti naujovišką ar netikėtą drabužių stilių, šukuoseną ir kt., bet nepamiršti domėtis, neįkyriai stebėti, kas vyksta, ir reaguoti į elgesio pasikeitimą ar tai, kas jūsų šeimoje yra nepriimtina ar nesaugu pačiam paaugliui.
Paaugliai kartais sako, kad nekenčia šitų namų, nenori matyti ir girdėti šeimos narių, bet iš tiesų jiems reikia prisirišimo, meilės ir pripažinimo. Kuo labiau paauglys žinos ir jausis, kad jį mylite, gerbiate, vertinate ir pasitikite bei tai rodysite paaugliui priimtinu būdu, skirsite jam individualaus laiko, pagirsite, pasidomėsite (bet ne įkyriai klausinėsite) jo draugais, pomėgiais, tuo mažiau jis veršis ieškoti meilės ir pripažinimo draugų grupėje.
Paaugliai sako, kad jiems nuobodu, viskas „užkniso“, kad jie niekur neis ir nieko nelankys arba be tikslo slampinėja gatvėmis, kviečia draugus kur nors. Iš tiesų jie ieško savęs, jiems reikia pasiekimų ir laimėjimų, kad stiprintų savivertę ir pasitikėjimą. Puiku, kai paauglys siekia laimėti prizines vietas olimpiadose ar nubėgti pirmas ilgąją distanciją. Problemų kyla, jei paauglys siekia pripažinimo bandydamas draugams įrodyti, kad vienu kartu gali surūkyti pakelį cigarečių, ar demonstruoja savo jėgas muštynėse. Tokiu atveju reikėtų vengti moralizavimo ir priekaištavimo, geriau kalbėtis ir padėti jiems atrasti savo interesus, atpažinti stiprybes ir jas panaudoti, padrąsinti juos. Pavyzdžiui, galima paaugliui sakyti, kad jūs matote, jog jam patinka kažkuo rūpintis, todėl jam gal visai patiktų savanoriauti jaunimo organizacijoje, gyvūnų prieglaudoje, ar pabrėžti, kad jis yra labai vikrus ir energingas, o kaip tik tokie vaikinai kviečiami tapti jaunaisiais šauliais.
