Keletas svarbių nuostatų tėvams

• Tėvai – ne prižiūrėtojai, bet pagalbininkai. Tėvai turėtų vengti visur ir viską kontroliuoti ar pakišti pagalvę. Pavyzdžiui, jei vaikas laiku neparašė rašinio ir neatidavė mokytojai, tėvai neturi jo gelbėti. Geriau padėti vaikui ugdytis laiko planavimo įgūdžius. Jei paauglys per vėlai eina gulti ir vis gauna pastabas už vėlavimą, nereikia tempti jo už kojų iš lovos. Geriau pasikalbėti, kodėl taip vyksta, ką jis gali keisti, kad lengviau atsikeltų ir liautųsi gavęs pastabas.
• Paauglys turi žinoti, kad susipykus pokalbiai atidedami, bet nepamirštami. Jei vaikas pastebės, kad, sukėlęs audringas reakcijas laimi ir išvengia nemalonaus pokalbio, tai jis tuo naudosis ir ateityje. Būtina pasakyti jam, kad šiuo metu pokalbis nutraukiamas ir bus pratęstas, kai jausmai bus nurimę. Kad nesutarimo tema nebūtų pamiršta, galima ją pasižymėti lapelyje ir užklijuoti ant šaldytuvo ar šalia šeimos taisyklių.
• Labai svarbu, kad tėvai rastų laiko ir progų pabūti su vaiku be jokio auklėjimo ir svarbių temų ‒ tai padės išsaugoti ryšį su paaugliu. Tai gali būti serialo žiūrėjimas kartu, stalo žaidimai, sausainių kepimas, pasivažinėjimas dviračiais ir visa kita, kas visiems smagu, padeda atsipalaiduoti ir gerai jaustis. Taip pat labai patartina, kad ir tėtis, ir mama rastų bent 1‒2 valandas per savaitę pabūti su vaiku.
• Atskirai vertinti paauglį ir jo elgesį. Paaugliai yra įdomūs, išradingi, spontaniški, kūrybingi, šmaikštūs, o štai jų elgesys ar poelgiai gali būti neapgalvoti, neracionalūs, neatsakingi ar neteisingi.
• Nėra neaptariamų temų, kad ir kokios sunkios ar nemalonios jos atrodytų. Tėvams verta puoselėti artimus santykius su paaugliais, paremtus abipusiu pasitikėjimu. Jei paauglys pasitikės tėvais ir jausis su jais saugiai, tai tikėtina, kad tėvai bus pirmi asmenys, su kuriais paauglys kalbėsis, klaus, dalinsis. Kitu atveju pagrindiniu pokalbių ir informacijos šaltiniu taps draugai, internetas ar gatvė.

Dėmesio! Jei paauglys pasidalins informacija apie sudėtingą situaciją, tai svarbiausia yra rami tėvų reakcija ir savitvarda, kad paauglio neišgąsdintų ir nesugriautų pasitikėjimo, kad su tėvais iš tiesų galima kalbėtis apie viską. Tą minutę tėvai gali nežinoti, ką atsakyti, ką daryti, bet svarbu nuoširdžiai tą pripažinti: „Šiuo metu nežinau, ką pasakyti, ką daryti, bet tikrai noriu tau padėti. Man reikia laiko pagalvoti. Ačiū, kad pasidalinai.“

• Jei vaikas linkęs tylėti, nebendrauja, galima ieškoti alternatyvių bendravimo būdų: susirašinėti rašteliais, trumposiomis žinutėmis, naudojantis programa „Messenger“, per tarpininką (gerbiamą trenerį ar mylimą tetą), pabūti šalia tyloje, pažaisti kartu kompiuteriu ir pan.