6. Kai reikalinga didesnė pagalba

6. Kai reikalinga didesnė pagalba 

Dažna klaida, kurią daro tėvai – vengia kreiptis pagalbos. Tikisi, kad viską sugebės įveikti patys, o problemos tuo tarpu tik gilėja. Yra keletas profesionalios pagalbos galimybių, ir tai nemokama.

  • Jei vaikas nesiliauja vartoti psichoaktyviųjų medžiagų, nepaisant bandymų jam padėti, reikalingos profesionalios specialistų konsultacijos ar gydymas.
  • Patariame kreiptis į Jūsų miesto, rajono psichikos sveikatos centrą arba priklausomybės ligų centrą. Specialistai, išklausę Jūsų problemą, suteiks reikalingą informaciją. Atvykę turėkite asmens dokumentus.
  • Priverstinio gydymo Lietuvoje nėra. Tačiau nenuleiskite rankų. Pasiūlykite kartu nuvykti konsultuotis su gydytoju. Jei vaikas prieštarautų, galite kelti sąlygas: pvz., „sutik gydytis, arba aš nebepirksiu tau drabužių“ ir pan., kadangi vaikas gyvena kartu, jam padedate finansiškai.
  • Socialinę ir psichologinę pagalbą vaikams teikia ir savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos, švietimo ir globos įstaigose dirbantys psichologai.
  • Vaikui apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis, būtina kviesti pagalbą telefonu 112. Vienas žmogus visada turi likti prie vaiko, kol atvyks greitoji pagalba. Atvykusi ji turėtų vaiką nuvežti į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą.

Skaičiai. Lietuvoje 8 proc. tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, nurodė, kad yra susidūrę su vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema. Iš jų 59 proc. problemą sprendė patys, nesikreipdami niekur pagalbos. 28 proc. tėvų dėl tokių problemų kreipėsi pagalbos į mokyklos specialistą (psichologą, socialinį pedagogą, visuomenės sveikatos specialistą ar kt.), 10 proc. – į priklausomybės ligų centrą, 9 proc. – į psichikos sveikatos centrą, 7 proc. – į pedagoginę psichologinę tarnybą, dar 8 proc. – kitur (2020 m.).

uždaryti