Konfliktas: kada kalbėti, o kada patylėti?

Konfliktas: kada kalbėti, o kada patylėti? 

  • Konfliktas – tai procesas. Dažnai gali atrodyti, kad konfliktas su paaugliu atsiranda staiga, lyg iš giedro dangaus. Visgi konfliktas paprastai yra procesas, o ne trumpas emocijų blyksnis. Jis turi savo pradžią, kai pajaučiame pirmą susierzinimą. Tuomet gali kilti įtampa, emocijos stiprėja. Galime pajausti kulminaciją, kai, atrodo, vos tvardomės arba iš tiesų pratrūkstame. Konfliktas anksčiau ar vėliau ima gesti, kai pradedame spręsti arba pamatome situaciją kitomis akimis.
  • Stebėkite savo elgesį. Mūsų elgesys, savijauta ir bendravimas skiriasi priklausomai nuo to, kurioje konflikto fazėje su sūnumi ar dukra kalbamės. Iš pradžių, kai emocijos nėra stiprios, šansų susikalbėti turime daugiausiai: mąstymas veikia aiškiau, elgiamės ramiau, balso tonas pagarbesnis.
  • Padarykite trumpą pauzę. Jeigu jaučiate, kad užverda kraujas ir tuojau prarasite kantrybę su savo paaugliu, labai išmintinga padaryti bent trumpą pauzę. Galima nueiti į kitą kambarį, kol emocijos bent kiek atlėgs. Tik nepamirškite, kad jūsų kūno kalba ir elgesys taip pat svarbūs. Išeidami netrenkite durų ir neatstumkite paauglio. Tiesiog pasakykite, kad pokalbyje reikalinga pertrauka.
  • Grįžkite prie konflikto. Neretai nutinka taip, kad, atslūgus jausmams, situacija atrodo nebe tokia svarbi ir ją paliekame neišsprendę. Iki kito karto… Labai tikėtina, kad ta pati situacija, kuri išprovokavo jus ar jūsų atžalą, vėl sukels audras. O tada nemaža tikimybė, kad kaltinsite vienas kitą: „ir vėl tu taip darai…”, „tu visada…”, „tu niekada”. 
uždaryti