Tėti, ar greit mirsi, jei rūkai? Mama, kodėl tu geri? O kodėl vaikams negalima gerti? Šitaip užklupti tėvai pritrūksta informacijos ir yra linkę atidėti tokius pokalbius, kai vaikai užaugs. O gal nėra geresnio laiko negu dabar?
Galite manyti, kad nėra prasmės su vaikais kalbėtis apie psichoaktyviąsias medžiagas, jeigu jie dar nerūko, nevartoja alkoholio ar narkotikų. Tačiau nerasime nė vieno vaiko, kuris nebūtų girdėjęs šių žodžių iš žiniasklaidos ar pats matęs, kaip suaugusieji rūko, vartoja alkoholį. Todėl smalsumas atsiranda jau ankstyvoje vaikystėje.
Vaikas savo smalsumą stengsis patenkinti. Geriau, kad informaciją apie tabaką, alkoholį ir narkotikus jis gautų iš savo tėvų ar kitų artimų suaugusiųjų negu iš interneto ar bendraamžių, kurie jam gali suteikti klaidingų žinių ir net pastūmėti eksperimentuoti.
Manoma, jei vaikas nieko nežinos, nematys ir negirdės apie šiuos baisius dalykus, tai padės jį nuo jų apsaugoti. Viskas yra priešingai: negaudami tinkamos informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas, vaikai netenka galimybės mokytis, kaip save nuo jų apsaugoti.
Psichologai pataria: užuot nuo vaiko viską slėpę, tėvai turėtų kalbėti ir mokyti jį patį įveikti įvairias problemas.
Dėmesio! Vaikams, kurie iš tėvų sužino apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamus pavojus, gresia mažesnė tikimybė ateityje jas vartoti.
Skaičiai. Lietuvoje 95 proc. tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, yra kalbėję su savo vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamus pavojus. 66 proc. tėvų šiomis temomis su savo vaikais kalbėjo pastarąjį mėnesį (2020 m.).