Tėvai, kalbėdamiesi su paaugliais, jaučiasi, tarsi kalbėtųsi su savimi. Paaugliai dažnai nesiklauso ir sako, kad nieko nesuprantate. Tačiau neatstumkite vaiko ir patys neatitolkite. Svarbu aptarti ne tik rūkymą, alkoholio vartojimą, bet ir narkotikų keliamus pavojus.
Pasakykite atžalai, kad norite pasikalbėti apie psichoaktyviąsias medžiagas. Paprašykite jo nuspręsti, kada ir kur vyks pokalbis. Sutarkite abiem tinkamą laiką artimiausiu metu.
Padėkokite paaugliui, kad sutiko pasikalbėti, net jei aišku, kad jis neturėjo kito pasirinkimo. Pirma klauskite jo nuomonės, neskubėkite rodyti savo išmanymo. Svarbu išklausyti, neskubėti vertinti. Gerbkite vaiko nuomonę, net jeigu jai ne visai pritariate.
Pradėdami pokalbį, palieskite temą, kuri paskatintų vaiką kalbėtis. Pavyzdžiui: „Pastebėjau, kad pertraukų metu daug mokinių eina už mokyklos parūkyti. Ką tu apie tai galvoji?“
Priminkite, kad Jums rūpi atžalos sveikata ir kad nusiviltumėte, jei jis pradėtų vartoti psichoaktyviąsias medžiagas: „Man rūpi tavo sveikata, ir būtų skaudu, jei vartotum alkoholį ar rūkytum“.
Skatinkite kreiptis pagalbos į Jus ar kitus suaugusiuosius (konkrečiai aptarkite kokius). Pavyzdžiui: „Kai jautiesi blogai ir manai, kad alkoholis padėtų pasijausti geriau, pirma ateik pasikalbėti su manimi. Kartu rasime geresnių būdų įveikti sunkumus.“
