3. Mes kalbamės. 7 žingsniai

3. Mes kalbamės. 7 žingsniai 

Jei taikysite šiuos principus kalbėdami su vaiku apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, tikėtina, kad pokalbis bus naudingas abiem ir padės suartėti sprendžiant šią problemą.

  1. Pokalbį pradėkite pozityviai. Parodykite vaikui, kad jis Jums rūpi. Vartokite žodžius: „meilė“, „rūpestis“ „myliu tave, man neramu, kad vartoji alkoholį“, „pasikalbėkime apie tai“.
  2. Kalbėdami remkitės faktais. Rastos psichoaktyviosios medžiagos, elgesio pokyčiai, draugų pasakojimai, mokytojų pastabos – tai yra faktai, kuriuos Jūsų vaikui bus sunku nuneigti.
  3. Kalbėkite nuoširdžiai, sakykite tiesą. Jei pats jaunystėje išbandėte psichoaktyviąsias medžiagas ar dabar, pavyzdžiui, rūkote, neslėpkite to. Pasakykite, kaip sau pakenkėte ir kad gailitės.
  4. Pabrėžkite, kad tėvų pareiga – apsaugoti vaikus nuo pavojų, taigi ir nuo alkoholio bei kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Galite paminėti: „Tavo sprendimai, priimti apsvaigus, gali būti pavojingi“.
  5. Leiskite vaikui išsakyti nuomonę. Gali tekti išlaukti ilgas tylos pauzes. Neskubėdami leiskite jam pajausti, kad ir jo dalyvavimas pokalbyje svarbus.
  6. Tikėtina, kad Jūsų vaikas neigs, išsigąs, supyks ar verks. Tai normalu. Priimkite visus vaiko jausmus.
  7. Pasistenkite išlikti ramus. Vaikas gali bandyti išsisukinėti ir kaltinti Jus, kad esate blogi tėvai. Gali kilti noras teisintis, kaltinti vaiką ar jį atstumti. Nedarykite to. Pagrindinis pokalbio tikslas – Jūsų vaikas, ne Jūs. Galite pasakyti: „Jei manai, kad esu taip pat kaltas, pasakyk, ką darau ne taip – noriu daugiau savo klaidų nekartoti“.
    uždaryti